Jurijus Melis, archyvinė nuotrauka

Apeliacinis teismas paliko Melį grotų, nes būdamas laisvėje jis gali slėptis

45
(atnaujinta 16:07 2019.01.15)
Lietuvos teisėsaugos kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais Jurijus Melis lieka suimtas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė "nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais" kaltinamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio gynėjos skundą, kuriuo buvo skundžiamas pratęstas suėmimo terminas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 metų gruodžio 12 dienos, skelbiama teismo nutartyje.

Kaip pažymi Lietuvos apeliacinis teismas, Meliui inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, neturėdamas nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos Lietuvoje, būdamas Rusijos (užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui) pilietis ir šioje valstybėje gyvenęs bei dirbęs, turėdamas ryšių užsienyje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12 dieną, nuo to laiko jam tęsiamas suėmimo terminas. Pasisakydama dėl Melio suėmimo trukmės ir jo laisvės suvaržymo, teisėjų kolegija pabrėžė, kad šiuo atveju ilgalaikio suėmimo taikymą pateisina išskirtinės priežastys ― asmuo kaltinamas visuomenei ypač pavojingų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų, galimu padarymu, byla labai sudėtinga ir itin didelės apimties.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Advokatė vertina Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį Melį kaip politikos auką >>

Dar 2014 metais Rusijos Federacijos federalinės asamblėjos Federacinė taryba kreipėsi į Lietuvos Seimą su prašymu "paskatinti maksimaliai objektyvų Melio bylos tyrimą be politizacijos ir istorinių sąskaitų suvedimo, o tik tarptautinės teisės pagrindu".

Sausio 13-osios byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje — beveik 500, liudytojų — apytiksliai tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas — 13 tomų.

Byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji — Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją, nuosprendis bus skelbiamas vasario mėnesį.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos, pavadinusi šį procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

45
Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, Jurijus Melis, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Dar šia tema
Rusijos Visuomenės rūmai teismą dėl Sausio 13-osios įvykių pavadino politiniu
Gasparianas: teismo procesas Sausio 13-osios byloje gali tęstis amžinai
Udalcovas pasakė, kaip Lietuva pažeidžia žmogaus teises Sausio 13-osios byloje
Kantrybė pasibaigė: Rusija pradėjo puolimą "Lietuvos fronte"
RF ambasadorius Lietuvoje pasveikino su jubiliejumi Jurijų Melį Lukiškių kalėjime
Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę

(atnaujinta 16:26 2020.10.25)
Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Apie pusvalandį trukusio telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė. Apie tai Baltarusijos televizijos kanalas "ONT" praneša savo Telegram kanale.

Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Pasak jo, šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

"Visų pirma, vadovaujantis KSSO sutartimi dėl bendros erdvės apsaugos, Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti. Tuo tarpu Maikas Pompėjas pažymėjo, kad tokios grėsmės nereikia bijoti nei iš NATO, nei iš Lenkijos ir Lietuvos pusės, nes jos nėra", — sakoma pranešime.

Valstybės sekretorius taip pat patikino Lukašenką, kad jis yra Baltarusijos suverenumo, nepriklausomybės ir bendradarbiavimo su respublika plėtojimo šalininkas. Be to, Pompėjas paprašė Lukašenkos leisti politikos strategui Vitalijui Škliarovui išvykti iš Baltarusijos, socialiniame tinkle Twitter parašė Dženifer Hansler (Jennifer Hansler), Valstybės departamento korespondentė "CNN".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, remiantis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, nugalėjo Lukašenka, Pompėjas pareikalavo Minsko išlaisvinti visus masiniuose mitinguose sulaikytus demonstrantus. Be to, JAV Valstybės departamento teigimu, praėję rinkimai nepakankamai atviri ir sąžiningi.

Tegai:
Maikas Pompėjas, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka paaiškino, kodėl Lietuva "lenda" prie Baltarusijos
Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas
Baltarusijos opozicija atsisakė "sudraskyti Lukašenką į gabalus"
Vakcina nuo koronaviruso

Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės

(atnaujinta 19:52 2020.10.25)
Specialisto teigimu, savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Nekontroliuojamas antivirusinių vaistų vartojimas gali neigiamai paveikti žmogaus imunitetą, sakė alergologas-onkoimunologas Danilas Ščepeliajevas.

Pasak jo, toks savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją.

"Visada yra pavojus. Šie vaistai beveik visi veikia imuninę sistemą. Kas gali pasakyti, kaip veikia jūsų imuninė sistema?" — Ura.ru sakė gydytojas.

Specialistas taip pat rekomendavo "neišrašyti sau" antibiotiko azitromicino, kurį gydytojai skiria nuo COVID-19, kad būtų išvengta bakterinės pneumonijos. Sveikiems žmonėms, nesergantiems lėtinėmis ligomis, šis vaistas gali sukelti nedidelę alerginę reakciją, sakė jis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 42,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,14 mln. žmonių.

Tegai:
vaistai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas: Lietuva — geltonojoje zonoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų