Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka.

Buvęs Klaipėdos deputatas surinko būtinus parašus dalyvauti rinkimuose

244
(atnaujinta 18:28 2019.01.17)
Buvęs miesto tarybos deputatas pažymėjo, kad atliktas darbas ir piliečių parama skatina tikėjimą būsima pergale

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Viačeslavas Titovas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys, Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos padalinio vadovas, surinko reikiamą skaičių parašų, kad galėtų dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.

"Surinkome daug parašų. Tai 64 proc. daugiau nei reikalaujamas minimalus skaičius. Man labai patiko, kaip žmonės entuziastingai rinko, atėjo, padėjo, atsiliepė iš visos širdies. Tai tikrai įkvepia pasitikėjimą, kad turėtume laimėti kitus rinkimus. Aš iš tiesų pajutau Klaipėdiečių palaikymą", — sakė jis interviu  Sputnik Lietuva.

Iš viso Titovas ir jo partneriai surinko 1 426 parašus. Tuo tarpu būtinas minimumas, kuris turėtų likti po pagrindinės rinkimų komisijos patikrinimo, yra 850.

Savo Facebook paskyroje jis padėkojo judėjimo "Titovas ir teisingumas" komiteto nariams ir visiems tiems, kurie išreiškė pasitikėjimą būsimuoju kandidatu į merus.

Anksčiau Titovas atsisakė deputato mandato dėl galimybės dalyvauti savivaldybių rinkimuose.

Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks 2019 metų kovo 3 dieną.

Titovo byla

Pernai, liepos pabaigoje, Lietuvoje kilo skandalas dėl Titovo pasisakymų apie tai, kad Lietuvos "partizanas", ​​"miško brolis" Adolfas Ramanauskas-Vanagas susijęs su 8 tūkstančių taikių piliečių ir vaikų nužudymu. Kitą dieną savo socialinio tinklo paskyroje Titovas patalpino ir viešą įrašą, kuriame nurodė, kad Vanagas dalyvavo vadinamuose "karo-lauko" teismuose ir asmeniškai skelbė mirties nuosprendžius taikiems Lietuvos gyventojams.

Dėl Titovo pasisakymų taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, o Klaipėdos miesto iniciatyva Titovui buvo pradėta Įgaliojimų netekimo procedūra.

Titovas atsisakė deputato mandato lapkritį tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Anot jo, jis pasiryžo šiam žingsniui, kad miesto tarybos nariai neturėtų teisinio pagrindo apkaltos procesui užbaigti. Šiuo metu Titovui uždrausta išvykti iš Lietuvos. Deputatas pažymėjo, jog jis ir jo rinkėjai nesutinka su tuo, kad jis tariamai pažeidė priesaiką.

Lietuvoje "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
244
Tegai:
pergalė, parama
Dar šia tema
Lietuvos teismas paskelbė sprendimą Titovo byloje
Dėl dalyvavimo rinkimuose Titovas atsisakė deputato mandato
Titovą Klaipėdos taryboje pakeitė kitas Lietuvos rusų sąjungos narys
Titovui dėl "Ramanausko bylos" uždrausta išvykti iš Lietuvos
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje

(atnaujinta 19:05 2020.08.14)
Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuoti asmenys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasiūlė būti tarpininkais, kad taikiai išspręstų padėtį Baltarusijoje.

Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

"Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuoti asmenys. Taigi jie niekada negali būti tarpininkais. Okupantais — gali, o tarpininkais — negali. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jie yra naudos gavėjai iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  
Taikus protestas Minske

Lietuva planuoja finansiškai padėti nukentėjusiems protestuose Baltarusijoje

(atnaujinta 17:26 2020.08.14)
Anksčiau užsienio reikalų ministras pasiūlė įsteigti ES fondą "represijų aukoms" kaimyninėje šalyje

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė apie oficialų Vilniaus sprendimą suteikti finansinę paramą Baltarusijos protestų aukoms.

"Lietuva nusprendė suteikti finansinę pagalbą neseniai Baltarusijoje vykusių protestų aukoms", — savo Twitter puslapyje rašė užsienio reikalų ministras.

Anksčiau Linkevičius pasiūlė įsteigti Europos fondą, skirtą "paremti represijų aukas Baltarusijoje".

Galutiniais duomenimis, Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai, kuri buvo vadinama jo pagrindine konkurente.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį iš pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji raginta pasirašyti deklaracijas ir taip ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Linas Linkevičius, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paragino pasirašyti peticiją: Tichanovskaja įrašė kreipimąsi Lietuvoje
Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą iš Baltarusijos
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  
Vytautai, nustok rekti

Lietuviai sumišę dėl įvykių Baltarusijoje

Lietuvos valdžia reikalauja griežtų sankcijų Baltarusijai, o paprasti piliečiai nežino, kaip elgtis su savo draugais ir giminaičiais iš Baltarusijos, kurie, skirtingai nei protestuotojai, parėmė dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką

Ukrainos Euromaidano laikotarpiu, pačioje Lietuvos visuomenėje pareiškėjo suskilimas Baltarusijos protestų atžvilgiu.

— Vytautai, nustok rėkti "Tikime, galime, nugalėsime!" darbo vietoje. Aš suprantu jūsų nerimus dėl kraujo brolių, gyvenančių istorinėje tėvynėje, bet čia yra Lietuva ir prašau laikytis padorumo normų. Juk ne visi Lietuvoje palaiko protestus Minske ir kituose Baltarusijos miestuose. Asmeniškai aš esu prieš smurtinį vyriausybės nuvertimą revoliucijos barikaduose būdu.

— Ar gi tu palaikai diktatorių Lukašenką? Kaip galima taip kalbėti apie tikruosius Baltarusijos patriotus?!

— Jei nuoširdžiai pasakyti, mano požiūris į Lukašenką, kaip į asmenį ir jo valdymo metodus, taip pat iš dalies neigiamas. Bet aš įpratęs gerbti daugumos, o ne agresyvios mažumos nuomonę. Ir jei dauguma baltarusių vėl išreiškė pasitikėjimą Lukašenka, tada reikia tai priimti ir grįžti prie politinės kovos įstatymų rėmuose, o ne statyti revoliucines barikadas.

— O kas pasakė, kad dauguma balsavo už Lukašenką?! Ar tu matei, kiek žmonių rugpjūčio 9 dieną išsirikiavo eilėsė rinkimų apylinkėse ne tik pačioje Baltarusijoje, bet ir visoje Europoje?! Ir tu nori pasakyti, kad šių Lukašenkos priešininkų buvo tik 10 procentų?

— Gal aš nesu sociologas ar politologas, bet kažkodėl man atrodo, kad daryti išvadas tik iš rugpjūčio 9 dieną susidarusių eilių — tai apgaulė. Girdėjau, kaip opozicionieriai ragino savo šalininkus nebalsuoti iš anksto, o atvykti tik rinkimų dieną. Tai reiškia, kad jie darė prielaidą, kad rinkimų apylinkėse gali susidaryti tam tikri kamščiai. Ir reikia gražiai nufilmuoti tai, o paskui pristatyti visam pasauliui kaip didžiulių baltarusių masių protesto formą. Gal aš klystu, bet vis tiek turiu jausmą, kad baltarusių masėmis vadovavo manipuliatoriai, kurie kažkada kūrė Euromaidaną Kijeve. Štai ir prezidentas Lukašenka jau apie tai pareiškė ir pažadėjo pateikti įrodymus. O Baltarusijos KGB jau pareiškė, kad areštavo pagrindinį kurstytoją, kuris vadovavo ir organizavo agresyvius jaunų, stiprių žmonių veiksmus Minsko gatvėse.

— Kokias nesąmones tu sakai?! Riaušės buvo spontaniškos. Nes stipriai pavargo baltarusiai nuo Lukašenkos! Ir dabar mes turime garsiai reikalauti, kad jis pripažintų rinkimų rezultatus neteisėtais ir savanoriškai atsistatydintų! Manau, kad šiuo klausimu mus, baltarusius, palaikys viso pasaulio ir Europos bendruomenė! Ir aš džiaugiuosi, kad Lietuva groja pirmuoju smuiku garsiame anti-Lukašenkos orkestre ir netgi paskelbė, kad įves savo nacionalines sankcijas Baltarusijos valdžiai, net jei kitos valstybės atsisakys tai padaryti.

— Na, tai tavo teisė. Tik pirmiausia pagalvok apie būsimąjį savo karujo brolių likimą Minske, Mogiliove ar Bobruiske, kuriems ruošiamas šiandien skurdžiausios Europos šalies — Ukrainos, likimas.

Tegai:
rinkimai, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų