Paminklas Petrui Cvirkai, archyvinė nuotrauka.

Konservatoriai džiūgauja, kad viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas skinasi kelią

88
(atnaujinta 13:28 2019.01.23)
Konservatoriai džiaugiasi, kad "ledai svarstant šį projektą pagaliau pajudėjo"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Vakar Seime vyko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmieji klausymai dėl Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymo projektas "pagaliau pradėjo skintis kelią Seime".

Savo pasisakymuose parlamentarai teigė, kad jų teikiamam įstatymo projektui Vyriausybė iš esmės pritarė, tačiau su Kultūros ministerijos parašytomis pastabomis Ažubalis ir Kasčiūnas nesutinka ir vadina jas paviršutiniškomis bei įstatymo projekto priėmimui netrukdančiomis.

Konservatoriai džiaugiasi, kad "ledai svarstant šį projektą pagaliau pajudėjo". 

Pasak Ažubalio, jei įžvelgiami kokie nors esminiai trūkumai, Kultūros ministerija turi galimybę pateikti pataisas. Jis išreiškia viltį, kad naujas ministras ir jo komanda sugebės "atsitraukti nuo stereotipinių vertinimų", pvz.: jis/ji buvo geri rašytojai, jis/ji gyveno sunkiomis totalitarinio režimo sąlygomis ir t.t. bei įsitrauks į "bendrą darbą desovietizuojant Lietuvos viešąsias erdves" ir taip "siaurinant Rusijos kultūrinio veikimo erdvę".

Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad įstatymo projektas padės išspręsti dažnai viešojoje erdvėje "kylančią dviprasmybę".

Kasčiūnas tikisi, kad ateityje įstatymo projektas padės Lietuvai išeiti iš susidariusios "dviprasmiškos situacijos", kuomet vienoje gatvės pusėje stovi paminklas "budeliams", o kitoje ― jų "aukoms". Tai neva padės Lietuvai ir tarptautinėje erdvėje įtvirtinti "istorinę tiesą", kad "tiek nacių, tiek komunistų nusikaltimai yra vienodas, didelis ir nepateisinamas blogis".

Komunistai yra neteisėti! O kaipgi Dalia, Linas ir kiti? >>

Įstatymo dėl viešųjų erdvių desovietizacijos projektą apsvarsčius Seimo komitetuose, projektas turės sulaukti Seimo pritarimo.

Anksčiau Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis, paprašytas išrinkti 10 kvailiausių ir 10 geriausių Lietuvos sprendimų, kvailiausiais darbais pavadino desovietizaciją, dekagėbizaciją ir liustraciją.

"Tai, kaip ji (desovietizacija — Sputnik) buvo atliekama, yra visiškas neraštingumas. <…> leisti bet kam mėtytis žodžiais, užgaulioti vieniems kitus, teptis ir net nesuprasti, kokie žmonės po to supurvinami. Taip mes spjaudome į savo Tėvynės kultūros šulinį", — aistringai aiškino komisaras.

Be to, Andriukaitis teigė, kad idėja, jog laiku, vos paskelbus nepriklausomybę, atlikta liustracija būtų prisidėjusi prie valstybės pažangos, yra "kvaila" ir dėl jos dar reikia diskutuoti. Taip pat politikas pabrėžė, kad šiandien jam kelia susirūpinimą faktas, jog istorikai leidžia publicistams ir žurnalistams interpretuoti istorinius faktus.

88
Tegai:
projektas, konservatoriai
Dar šia tema
Komunistai yra neteisėti! O kaipgi Dalia, Linas ir kiti?
Seimo nariai įsteigė Trampo draugų grupę, kuriai vadovauja Kasčiūnas
Baltijos šalių politikai prašo "Amazon" atsisakyti produkcijos su TSRS simbolika
Laisvės premija už taikių gyventojų ir vaikų žudymą
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu

(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimus

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.

Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.

"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook. 

Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.

"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.

Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.

"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

Tegai:
karantinas, Antanas Guoga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu politikai kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Įsigali moterų valdžia. Čmilytė-Nielsen pasveikino pirmąją Estijos premjerę

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje)

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino naujai paskirtą Estijos premjerę Kają Kallas. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.

Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje).

"Sveikinu kolegę liberalę Kają ir jos Reformų partiją, grįžusią prie valstybės vairo. Būtent ši partija sukūrė tą Estiją, kuria žavisi pasaulis ir šiek tiek pavydi lietuviai", — teigia ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad geresnio pasirinkimo šiuo nelengvu metu Estijos žmonės negalėjo tikėtis.

Kaja Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas, — pirmoji moteris, kuri eis premjerės pareigas. Ji yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.

Anksčiau Kaja Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.

Dar šia tema
Nauja sudėtis: JAV federalinis valstybės iždas pasirengęs sužlugdyti dolerį
ES nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, sakoma Slovakijoje

Vilnius paminėjo savo 698-ąjį gimtadienį šviesų šou video

(atnaujinta 12:27 2021.01.26)
Lietuvos sostinė šventės proga paskendo šviesose: nušvito Gedimino pilis bei Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo tiltai, TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, o ant Rotušės pasirodė įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.

Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus gimtadienis, šventė, Lietuva, Vilnius