Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka.

"Pripratę gyventi kaip erkės": Lietuvos premjeras atsakė į konkurentų kritiką

98
(atnaujinta 12:23 2019.01.28)
Šį savaitgalį vyriausybės vadovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga suvažiavimo metu patvirtino kaip kandidatą į prezidentus

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis save pavadino "tikra alternatyva konservatyviems kandidatams", pranešė leidinys "Obzor".

"Aš mačiau, kaip minėta politinė jėga (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai — Sputnik) dvejus metus dirbo, kai visomis jėgomis bandė sustabdyti biudžetą, mokesčių reformą, pensijų sistemos reformą", — sakė jis.

Šeštadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (LVŽS) suvažiavimo metu, Skvernelis buvo patvirtintas kaip kandidatas į būsimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus. Už jį balsavo 461 delegatas. Premjero konkurentas buvo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuriam pirmenybę suteikė 103 žmonės.

Skvernelis nėra LVŽS narys, tačiau būtent ši partija jį delegavo per paskutinius parlamento rinkimus.

Vyriausybės vadovas taip pat atsakė į kritiką dėl to, kad jo veiklai trukdo praeitis — jis buvo vyriausiasis policijos komisaras, taip pat vadovavo šalies Vidaus reikalų ministerijai.

Aiškindamas, kodėl siekia prezidento posto, premjeras užsiminė norįs, kad rinkimai jau iš anksto nepavirstų tik dešiniųjų triumfu.

"Jei nedalyvaučiau, konservatoriai pergalę švęstų jau dabar. Dalyvausiu rinkimuose, kad užstočiau prasčiausiai gyvenančius. Be to, Lietuvai reikia prezidento, kuris supranta, ką reiškia turėti šeimą ir vaikų", — kalbėjo premjeras LVŽS suvažiavime.

Be to, jis tvirtino, kad didžiuojasi tuo, jog yra buvęs policininkas.

"O kas bijo policininko? Mūsų visuomenė? Tikrai ne. Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi, kaip erkės prilipę prie valstybės", — sakė Skvernelis.

Anksčiau ministras pirmininkas teigė, kad ketina pasiimti dešimties dienų nemokamų atostogų rinkimų kampanijai vykdyti. 

Kovoje dėl Lietuvos prezidento posto taip pat dalyvauja ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Aušra Maldeikienė, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentarė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys Naglis Puteikis.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužės 12 dieną. Kandidatų registracija vyks iki 2019 metų vasario 18 dienos.

Lietuvos Respublikos prezidentai
© Sputnik
Lietuvos Respublikos prezidentai
98
Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Koronaviruso vakcina

ES nepakeis vakcinacijos planų dėl vakcinų tiekimo problemų

(atnaujinta 16:46 2021.01.25)
Kaip teigia EK atstovas, ES tikslai yra "labai ambicingi, tačiau jų pasiekti būtina norint įveikti krizę"

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ES nesiruošia keisti savo vakcinacijos nuo COVID planų, kurie visų pirma numato iki vasaros paskiepyti 70% gyventojų, nes vėluoja tiekti vakcinas, pranešime Briuselyje sakė oficialus Europos Komisijos atstovas Erikas Mameris, praneša RIA Novosti.

"Ne, mes neketiname keisti savo tikslų, jei kaskart susidūrę su problemomis, keisime savo planus, prarasime aiškumą ir nuspėjamumą", — sakė jis.

Pasak EK atstovo, ES tikslai yra "labai ambicingi, tačiau jų pasiekti būtina norint įveikti krizę". "Mūsų darbas yra įveikti kylančius sunkumus", — pabrėžė jis.

Anksčiau buvo pranešta apie vėlavimą tiekti koronavirusų bendrovės "AstraZeneca" vakcinas ES šalims. Bendrovė paaiškino, kad priežastis yra susijusi su vakcinos, pagamintos gamykloje, kaip "Europos tiekimo grandinės" dalies, sumažėjimu. Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides patvirtino, kad "AstraZeneca" pareigūnai informavo ES, kad bendrovė tieks mažiau vakcinų dozių, nei prognozuojama pirmąjį šių metų ketvirtį.

Europos Komisija siekia imtis veiksmų, kad pagerėtų vakcinos tiekimo "AstraZeneca" nuspėjamumas ir stabilumas bei paspartėtų dozių pasiskirstymas.

Šiuo metu ES rinkoje leidžiama skiepyti "Pfizer/BioNTech" (galima įsigyti iki 600 mln. dozių) ir "Moderna" (160 mln. dozių). "AstraZeneca" (iki 400 mln. dozių) kreipėsi dėl patvirtinimo ir bus peržiūrėta sausio pabaigoje.

Be to, EK sudarė vakcinų tiekimo į ES sutartis su "Johnson&Johnson", "Sanofi-GSK", "CureVac". Iki šiol šie kūrėjai dar nepateikė paraiškų autorizuoti savo produktus ES rinkoje.

Iš viso ES šalys, remdamosi Europos Komisijos sutartimis, galės gauti daugiau nei 2,3 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių. ES tikisi, kad iki vasaros pabaigos Europoje jau bus paskiepyta apie 70% gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje