Vilniaus gatvė, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdžia verčia lietuvius bijoti Rusijos

87
(atnaujinta 15:21 2019.01.31)
Baltijos šalių vadovybė suinteresuota "Rusijos grėsmės" temomis, kurias nuolat platina žiniasklaida, mano politologas Dmitrijus Solonnikovas

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lietuvos gyventojai kaip pačią draugiškiausią šalį įvardijo Latviją, o Rusiją vertina ypač neigiamai. Tai patvirtina Lietuvos užsienio reikalų ministerijos prašymu atlikto tyrimo duomenys.

Be to, respondentai pažymėjo, kad didžiausią grėsmę įžvelgia iš Rusijos, ir siūlo glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis Baltijos šalimis ir Lenkija.

Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius, politologas Dmitrijus Solonnikovas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad tokia Lietuvos piliečių pozicija visai nestebina, nes jie, kaip ir kitų Baltijos šalių gyventojai, nuolat gyvena viešoje erdvėje, kur skatinama Rusijos baimė.

"Platinamos klastotės, išgalvotos grėsmės, Rusijos išpuolių prieš šias šalis išgalvoti scenarijai, ir tai nuolat plėtojama. <…> Tam tikros jėgos šiose valstybėse suinteresuotos, kad žiniasklaidoje nuolat egzistuotų "Rusijos grėsmės" temos. Žinoma, žmonės, kurie nuolat jaučia šį informacinį spaudimą, nuoširdžiai išgyvena, gyvena baimėje. Jų sąmonė formuojasi atitinkamu būdu", — sakė politologas.

Solonnikovas išreiškė nuomonę, kad neteisinga teigti, jog tyrimo rezultatai neatitinka realybės, nes šių šalių gyventojai gyvena realybėje, kurią jiems pateikia politikai.

Pagal URM tyrimą, beveik visus dvišalius santykius respondentai apibūdino kaip greičiau teigiamus negu neigiamus. Išimtis Rusija — dvišalius santykius su ja neigiamai apibūdino 82 proc. respondentų, o teigiamai tik 7 proc.

Be to, manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija, sumažėjo nuo 32 iki 29 proc., o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 35 iki 30 proc. Du trečdaliai (62 proc.) apklausos dalyvių išsakė nuomonę, jog Baltarusijoje statoma Astravo AE kelia grėsmę Lietuvai.

Didžioji dauguma — 87 proc. — gyventojų sužino apie Lietuvos užsienio politiką iš televizijos. Antrojoje vietoje — internetinė žiniasklaida, ją paminėjo 53 proc. gyventojų. Tačiau jaunimui internetinė žiniasklaida jau yra pirmojoje vietoje — 79 proc. Palyginti su 2017 m., šio šaltinio svarba žymiai padidėjo.

Gruodį agentūra TNS LT atliko sociologinį tyrimą ir jo rezultatai skiriasi nuo Užsienio reikalų ministerijos užsakyto tyrimo. Gruodžio mėnesio apklausos duomenimis, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina Rusiją, 54 proc. — neigiamai.

87
Tegai:
Lietuva, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Analitikas: rusofobija neleis Kubiliui gauti vietos Europos Taryboje
Lietuvoje įvardyta pati "draugiškiausia" ir pati "priešiškiausia" valstybė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Puškovas pakomentavo straipsnį apie "norintį patikti" Putinui Makroną

(atnaujinta 09:19 2020.07.02)
Anksčiau vokiečių leidinio autoriai parašė, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos vadovas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje įvertino "FrankfurterAllgemeine" straipsnį spie Makrono pastangas patikti Putinui.

Savo publikacijoje senatorius pasidalino nuoroda į straipsnio vertimą tinklalapyje "InoTV". Medžiagos autoriai vokiečių leidinyje pažymėjo, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė. Tokį bendravimą su Rusijos vadovu žurnalistai bandė paaiškinti Makrono strategija, kuria siekiama užkirsti kelią nerimą keliančiam suartėjimui tarp Maskvos ir Pekino.

Anot Puškovo, Prancūzijos prezidentas supranta sąveikos su Maskva potencialą.

"Makronas jaučia sąveikos su Rusija potencialą. Jis supranta, kad triviali formulė "dialogas naudojant jėgos poziciją" yra sterili: "jėgos pozicija" nužudo dialogą. Su užsidarusiomis savyje JAV,  kurias apėmė sumaištis, toli nenuvažiuosi. Dėl sankcijų suakmenėjusi ES yra statiška. Judėjimas — su Rusija", — parašė senatorius.

Putino pokalbis su Makronu vyko penktadienį vaizdo konferencijos formatu. Anot Kremliaus, dviejų valstybių vadovai aptarė strateginį stabilumą ir susitarė suintensyvinti darbą šia tema "du plius du" formate, dalyvaujant užsienio reikalų ir gynybos ministerijų vadovams.

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Здание Сейма Литвы с флагом, архивное фото

Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją

(atnaujinta 20:35 2020.07.01)
Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Trečiadienį Seimas baigė kovo 10 dieną prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Šiemet Seimo pavasario sesija vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jos metu surengta daugiau nei planuota — 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Taip pat parlamentas leido Vyriausybės ir savivaldybių tarybų posėdžius, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui.

Kaip teigiama pranešime, priimtais teisės aktų pakeitimais užtikrintas veiksmingesnis ekstremaliųjų situacijų valdymas, įtvirtintas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo be teismo sprendimo terminas, sugriežtinta atsakomybė už civilinės saugos reikalavimų pažeidimus. Taip pat sugriežtintos bausmės už karantino pažeidimus užsikrėtusiems koronavirusu, o dirbantiems infekcijų židiniuose karantino metu padidinti priedai ir socialinės garantijos.

Seimas taip pat padidino valstybės skolinimosi limitą iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojams prastovos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos.

Be to, buvo supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo tvarka Vyriausybei paskelbus karantiną, prireikus leido atidėti PSD įmokų mokėjimą.

Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis. Nuspręsta užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų. Sulaukėme kritikos dėl pasirenkamos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskusijose ir kompromiso paieškose tapo bene kertiniu koronaviruso pandemijos krizei įveikti.

Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalba verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę ir sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios buvo mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus kol pasibaigs mūsų įgaliojimai", — kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždarant Seimo pavasario sesiją.

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Tegai:
Seimas
Граница Литвы. Архивное фото

Kontrolės punktas "Vizdy" Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje tapo tarptautiniu 

(atnaujinta 09:45 2020.07.02)
Kol kas neįmanoma pasinaudoti nauju pasienio punkto statusu — Lietuvoje yra nustatyta nepaprastoji padėtis, susijusi su koronavirusu

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Vidzy (Tveriačiaus) kontrolės punktas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje tapo tarptautiniu nuo liepos 2 dienos, kaip numatyta Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos dekrete, kuris buvo pasirašytas balandžio mėnesį, praneša Sputnik Belarus.

Baltarusijos pasienis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Remiantis prezidento dekretu, perėjimo punktas buvo išbrauktas iš supaprastintų kontrolės punktų sąrašo ir priskirtas prie pasienio kontrolės postų. Nuo šiandien, be pasų ir muitinės kontrolės, "Vidza" vykdys sanitarinę-karantino, veterinarinę, karantino fitosanitarinę ir automobilių kontrolę.

Tuo pačiu dekretu "Vidzy" buvo įtrauktas į respublikinių muitinės procedūrų vykdytojų sąrašą. Taigi nuo šiol čia galės būti atliekamos muitinės procedūros sunkiasvoriams kroviniams, taip pat paslaugomis galės pasinaudoti asmenys, importuojantys asmeniniam naudojimui skirtus automobilius, sveriančius iki 3,5 tonos.

Tačiau kol kas neįmanoma pasinaudoti  naujuoju "Vizdy" statusu. Dėl Lietuvoje įvestų ribojančių priemonių, susijusių su koronavirusu, gretimas sienos perėjimo punktas Lietuvos teritorijoje lieka uždarytas iki liepos 16 dienos. Birželio viduryje Lietuva panaikino karantiną, tačiau nepaprastoji padėtis išliko. Atsižvelgiant į galiojančius apribojimus, galima kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sienos atkarpą per Medininkų (Baltarusijos pusės "Kamenny Log"), Šalčininkų (Beniakonys) ir Raigardo (Privalka) kontrolės punktus.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, pasienio kontrolės punktas
Dar šia tema
Rusijos ir Lietuvos pasienio punkte leista statyti antrą "duty free" parduotuvę
Per vieną iš Lietuvos pasienio punktų apribotas sunkiasvorių sunkvežimių judėjimas