Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Lietuvius bandoma įbauginti, kad jie tylėtų apie "partizanus", pareiškė Titovas

190
Klaipėdos politikas mano, kad jo byla yra politinis persekiojimas, o valdžios institucijų veiksmus galima pavadinti "antikonstituciniais"

VILNIUS, vasario 1 — Sputnik. Į teismą perduota buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario, Lietuvos rusų sąjungos vietos skyriaus vedėjo Viačeslavo Titovo byla. Apie tai jis papasakojo interviu Sputnik Lietuva.

Pasak Titovo, jis anksčiau prašė prokuroro atidėti peticijos pateikimo laiką, tačiau byla buvo skubiai perduota teismui.

Pasak Titovo, vakar kaltinančiosios pusės prokuroras jau turėjo galutinį aktą. Pats Titovas šį aktą gavo elektroniniu paštu, tačiau su juo dar nesusipažino, nes labai didelis turinys.

"Ir penktadienį dar davė paskaityti bylą šešiais tomais, tai yra apie 1200 lapų, ko taip pat nespėjau padaryti. Aš paprašiau prokuroro atidėti šį laiką, per kurį turėjau teisę pateikti peticiją, tačiau jis to nepadarė, jis nusprendė viską užbaigti vakar, matyt, ir štai sudarė kaltinamąjį aktą ir, tikriausiai, šiandien tai jau nusiųsta į teismą", — pasakė buvęs deputatas.

Titovas pažymėjo, kad kaltinimai yra išpūsti, ir jis nemano, kad yra kaltas. Pasak politiko, jo atvejis yra politinis persekiojimas už kitokią poziciją. Be to, Titovas pažymėjo, kad šį valdžios institucijų elgesį galima pavadinti "nekonstituciniu".

"Tai yra puldinėjimas, manau, kad tai yra politinis persekiojimas už poziciją, pareiškimą, manau, kad visa tai yra ne pagal Konstituciją. Kiekvienas asmuo Lietuvoje pagal Konstituciją turi teisę gauti informaciją, platinti ir turėti nuomonę, atvirai kalbėti. Jie stengiasi įbauginti, ir įbauginti ne tik mane, bet ir kitus žmones, kad jie tylėtų, bijotų diskutuoti šia tema. O šia tema diskutuoti būtina", — pabrėžė Klaipėdos politikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad tikras teismas vyks kovo 3 dieną, per savivaldybių rinkimus.

Anksčiau buvęs deputatas sakė, kad judėjimas "Titovas ir teisingumas" dalyvaus rinkimuose trečiuoju numeriu.

Titovo byla

Pernai, liepos pabaigoje, Lietuvoje kilo skandalas dėl Titovo pasisakymų apie tai, kad Lietuvos "partizanas", ​​"miško brolis" Adolfas Ramanauskas-Vanagas susijęs su taikių piliečių ir vaikų nužudymu.

Dėl Titovo pasisakymų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūroje dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, o Klaipėdos miesto iniciatyva Titovui buvo pradėta Įgaliojimų netekimo procedūra.

Titovas atsisakė deputato mandato lapkritį tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Pasak jo, jis pasiryžo šiam žingsniui, kad miesto tarybos nariai neturėtų teisinio pagrindo apkaltos procesui užbaigti. Šiuo metu Titovui uždrausta išvykti iš Lietuvos. Deputatas pažymėjo, jog jis ir jo rinkėjai nesutinka su tuo, kad jis tariamai pažeidė priesaiką.

Lietuvoje "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
190
Tegai:
"Lietuvos partizanai", Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą (31)
Dar šia tema
Titovas pareiškė, kad nemato priežasčių atsiprašyti
Lietuva paliko savo ekonomiką likimo valiai, sako Titovas
Titovas papasakojo agentūrai "Sputnik Lietuva" apie pirmąjį "Ramanausko bylos" posėdį
Lukašenka ir Putinas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė norįs aptarti, kas vyksta Baltarusijoje su Putinu

(atnaujinta 13:12 2020.08.15)
Anot Baltarusijos vadovo, dauguma protestuotojų nesupranta tikrojo situacijos fono ir nesuvokia, kas jiems vadovauja

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nori susisiekti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad aptartų situaciją Baltarusijoje.

"Matome, kas vyksta. Nereikia mūsų užliūliuoti taikiomis akcijomis ir demonstracijomis. Mes matome, kas vyksta gilumoje. Mes tai matome labai gerai. Ir be to, mes skaitėme spalvų revoliucijų vadovėlius. Be to, spalvotų revoliucijų vadovams tai yra savybė, apie tai šiandien kalbėsime Gynybos ministerijoje, Strateginio valdymo centre, jau yra išorinio kišimosi elementų", — cituoja valstybinė agentūra "BelTA".

"Tai yra, ką aš ir sakiau — iš esmės pagal scenarijų išryškėja agresija prieš Baltarusiją. Turime susisiekti su Rusijos prezidentu Putinu, kad galėčiau su juo pasikalbėti. Nes tai jau kelia grėsmę ne tik Baltarusijai", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas taip pat pabėdoti dėl netikrų naujienų, skirtų sukurti žmonėms "niekšybišką nuotaiką".

"Tie, kurie klaidžioja gatvėmis, dauguma jų to nesupranta. Tie, kurie koordinuoja ir vadovauja, supranta tai. Ir matote — kartais jie veikia profesionaliai: inscenizuoja kadrus, klastotes. Pasirodo, aptiko, kad aš jau Maskvoje kažkokį namą turiu. Dabar noriu viešai pasakyti: jei radote, atimkite. Neturiu jokio turto Baltarusijoje, išskyrus oficialią rezidenciją, kurioje gyvenu kaime. Ne, tai yra pradiniai klastotės. Pasirodo, kad vakar jau išvažiavau iš šalies, paaiškėja, kad aš arba miriau, arba susirgau. Ir viskas sukasi. Kam? Norėdami sukurti šią niekšybišką nuotaiką tarp žmonių. Nesuveiks. Mes neturime leisti, kad tai įvyktų", — cituoja "BelTA".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Nuo sekmadienio vyko nesankcionuotos akcijos, pirmosiomis dienomis jas griežtai slopino saugumo pajėgos, teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Didžioji dalis rugpjūčio 13–14 dienomis vykusių veiksmų vyko taikiai. Taigi rugpjūčio 14 dieną prie Vyriausybės rūmų Minske, kur, be kita ko, yra Baltarusijos CRK, įvyko daugybės tūkstančių žmonių protesto akcija. Demonstrantai reikalavo perskaičiuoti balsus per praėjusius rinkimus ir Lukašenkos atsistatydinimo, areštų nebuvo.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl rugpjūčio 9–13 dienomis vykusių protestų buvo sužeistas 121 milicijos pareigūnas, o tyrimo institucijos inicijavo per 90 baudžiamųjų bylų. Buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. protestuotojų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Petras Auštrevičius, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neįsileido Auštrevičiaus ir dar vieno europarlamentaro

(atnaujinta 11:09 2020.08.15)
Anksčiau Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais respublikoje

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovui Robertui Bedronui ir EP pranešėjui Baltarusijos kalusimais Petrui Auštrevičiui penktadienį nebuvo leista atvykti į Baltarusijos teritoriją.

Europos Parlamento nariai planavo aplankyti Baltarusiją rugpjūčio 14–16 dienomis.

Petras Autrevičius apie tai, kad nebus įleistas, sako sužinojęs oro uoste, kai Baltarusijos avialinijos anuliavo bilietą Baltarusijos pasieniečių nurodymu. Europarlamentarą Robertą Biedroną Baltarusijos pareigūnai sulaikė Minsko oro uoste ir deportavo į Vilnių.

"Su kolega Robertu Biedronu su kuriuo šiandien ketinome  apsilankyti Minske siunčiame linkėjimus Lukašenkai  iš Vilniaus. Robert  buvo sulaikytas Minsko oro uoste ir deportuotas į Vilniu. Belavia panaikino mano bilietus Baltarusijos pasienio tarnybos sprendimu", — savo Facebook rašo Auštrevičius.

Apie atsisakymo priežastį nieko nepranešama.

Kaip pažymėjo europarlamentarai bendrame pareiškime, tokie Baltarusijos valdžios institucijų veiksmai rodo, kad jie "atsisako bet kokios galimybės pradėti dialogą".

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Anksčiau Europos Parlamento vadovas Davidas Sassoli paragino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus ir paleisti sulaikytuosius. Jis pažymėjo, kad "Baltarusijos žmonės turi teisę protestuoti".

"Žiaurios jėgos naudojimas iš valstybės pusės turi turėti pasekmių pagal tarptautinę teisę", — rašė Sassoli.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Europos Parlamentas, Petras Auštrevičius, protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos