Президент Литвы Даля Грибаускайте и кандидат в министры окружающей среды Литвы Ирма Гуджюнайте

Lietuvos prezidentė susitiko su kandidate į aplinkos ministrės postą

64
(atnaujinta 11:32 2019.02.04)
Grybauskaitė ir Gudžiūnaitė aptarė daugelį šios ministerijos vadovo kompetencijai priklausančių klausimų

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kandidate į aplinkos ministrės postą Irma Gudžiūnaite, praneša Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

Президент Литвы Даля Грибаускайте и кандидат на пост министра окружающей среды Ирма Гуджюнайте
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kandidatė į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaitė

Praėjusios savaitės pabaigoje Gudžiūnaitės, kuri ėjo teisingumo viceministrės pareigas, kandidatūrą pateikė respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kaip teigiama spaudos tarnybos pranešime, susitikimo metu Grybauskaitė ir Gudžiūnaitė aptarė pagrindinius Aplinkos ministerijos kompetencijoje esančius probleminius klausimus.

Grybauskaitė sprendimą dėl kandidatės paskyrimo į ministrės pareigas priims artimiausiu metu.

Gudžiūnaitė gali užimti Kęstučio Navicko, kuris paliko postą praėjusių metų pabaigoje, vietą. Gruodžio pradžioje Skvernelis iš pareigų pašalino kultūros ministrę, švietimo ministrę ir aplinkos ministrą. Pasak jo, tai buvo būtinas žingsnis, kad būtų galima tęsti reikiamas reformas šiose srityse.

64
Tegai:
Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Lietuvos prezidentė paskyrė naują švietimo ministrą
Karbauskis patvirtino, kad paskyrė kandidatą į kultūros ministro postą
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  

(atnaujinta 08:52 2020.08.14)
Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms"

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jo kolega iš Baltarusijos Aleksandras Lukašenka negali būti laikomas teisėtu valstybės vadovu.

Anksčiau Nausėda pasiūlė Baltarusijai sudaryti nacionalinę valdininkų ir visuomenės dialogo tarybą, taip pat atsisakyti jėgos prieš žmones ir paleisti visus įkalintus.

"Manau, kad negalime vadinti Lukašenkos teisėtu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų", — sakė Lietuvos prezidentas interviu "Sky News".

Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms".

"Būtina sąlyga palaikyti normalius santykius su Baltarusija yra laisvi rinkimai ir logiška tokių rinkimų baigtis ... Pasaulis ir tarptautinė bendruomenė turi prisijungti, spręsdami šią situaciją ir aktyviai dalyvaudami sprendžiant konfliktą", — teigė Lietuvos prezidentas.

Tuo pačiu Nausėda išreiškė nuomonę, kad Baltarusija "gali būti visiškai įtraukta į Rusijos sudėtį", jei Europos Sąjunga "pasyviai" vertins situaciją respublikoje.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad bandymai rasti "Rusijos pėdsaką" destabilizuojant Baltarusiją yra nepagrįsti, taip pat bandymai suskaidyti santykius tarp Maskvos ir Minsko yra pasmerkti nesėkmei.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Baltarusija, Gitanas Nausėda, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Mergina oro uoste

SAM paskelbė pagrindines išimtis dėl privalomos izoliacijos atvykstantiems Lenkijos

(atnaujinta 10:57 2020.08.14)
Pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, jei asmenys turi tai įrodančius dokumentus

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Specialistai pabrėžia, kad 14 dienų izoliacija netaikoma išimtiniais atvejais, taikomais tik atvykus iš Lenkijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

"Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, izoliavimasis neprivalomas Lietuvos Respublikos piliečiams, grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos Respublikos, kai buvo vykstama šiais trimis atvejais — darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais. Tokia išimtis numatyta ir iš Lenkijos į Lietuvą atvykusiems Lenkijos Respublikos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lenkijoje", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu pranešama, kad prievolė izoliuotis Lietuvos piliečiams netaikoma tik tuo atveju, kai asmenys turi tai įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį su Lenkijos įmone, studijų sutartį arba žemės ūkio nuomos/panaudos sutartį ar sutartis su žemės ūkio produkcijos supirkėjais ir panašiai.

Pažymima, kad Lenkijos piliečiams taip pat reikia turėti dokumentus, įrodančius asmens darbo santykius, studijas ar žemės ūkio veiklą Lietuvoje.

Pranešime teigiama, kad Lenkijai taip pat taikoma tranzito išimtis, numatanti, kad izoliacija neprivaloma Lietuvos piliečiams, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje ir tranzitu grįžtantiems per Lenkiją.

SAM primena, kad tarptautiniai komerciniai vežimai nėra sustabdyti. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodyta, jog ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo juos visų rūšių transporto priemonėmis, izoliacija privaloma nuo atvykimo į Lietuvą iki išvykimo iš jos teritorijos dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, saviizoliacija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Labiausiai COVID-19 infekcijos paveiktų šalių sąrašas bus atnaujintas kitą savaitę
Aplinkos ministerija paskelbė taršos nitratais ataskaitą