Asociacijos Užmiršti kariai vadovas Viktoras Orlovas, archyvinė nuotrauka.

Asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo namuose atlikta krata

301
Organizacijos vadovas Viktoras Orlovas interviu "Sputnik Lietuva" pareiškė, kad teismas prokuroro prašymu davė leidimą atlikti kratą, nurodydamas, kad jis tariamai turi ginklų

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Lietuvos policija atliko kratą asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo Viktoro Orlovo bute. Organizacijos vadovas interviu "Sputnik Lietuva" pranešė, kad jis buvo apkaltintas neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, kurių jis, pasirodo, neturi.

"Prieš atliekant kratą man buvo pateiktas teismo sprendimas. Kriminalinė žvalgyba surinko pakankamai medžiagos, rodančios, kad aš iš tikrųjų turiu šaunamųjų ginklų, todėl teisėjas, prokuroro prašymu, išdavė nurodymą atlikti kratą ir, šios sankcijos pagrindu, į mano namus atvyko pareigūnai", — sakė jis.

Kratos metu teisėsaugos pareigūnai konfiskavo Orlovo kompiuterį, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, bet ginklų nerado. Pasak jo, buvo atlikta krata ir kito asociacijos nario — Sergejaus Gošo — namuose.

Konstantino Sirvydo skveras, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Александр Липовец

Orlovas mano, kad tokie prieš jį nukreipti veiksmai gali būti susiję su asociacijos skundais Lietuvos kultūros paveldo departamentui, kuris bandė priversti juos nugriauti sovietų karių paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse.

"Nenorom man susidėsto mozaika, tarsi dabar jie bando perkelti visus šiuos įvykius į kitą erdvę — nusikalstamą, baisią, suprasdami, kad mes, Lietuvos karo istorijos asociacija "Užmiršti kariai", esame tiesiogiai susiję su kasinėjimais. Galimai buvo prieita prie išvadų, kad per daugelį metų, kai mes vykdėme kasinėjimus laukuose, galėjome sukaupti didelį tam tikrų ginklų arsenalą", — pažymėjo jis.

Asociacijos "Užmiršti kariai" vadovas dar kartą pabrėžė, kad visi kasinėjimų metu iškasti objektai buvo perduoti valdžios institucijoms.

"Šiuo atžvilgiu mes nieko nesaugojome namuose, todėl paieškos rezultatai nepateisino jų lūkesčių. Pas mane jie nieko nerado", — apibendrino Orlovas.

Asociacijos vadovas pasidalino su "Sputnik Lietuva" savo tolesniais veiksmais šioje byloje. Orlovas pareiškė, kad jis pakviestas pas tyrėją, kur jis ketina vykti su savo advokatu.

Ginčai dėl paminklų

Asociacijos "Užmiršti kariai" ir Vilniaus valdžios institucijos ginčijasi dėl dviejų paminklų, pastatytų Antakalnio kapinėse. Viename kape palaidoti Rusijos Imperijos kariuomenės kariai, kurie žuvo 1915 metais, Vilniaus gynybos metu. Kitame ilsisi 2011 metais Švenčionių rajone aptiktų Raudonosios armijos karių palaikai. Anksčiau Lietuvos kultūros paveldo departamentas skyrė organizacijai 1,5 tūkstančio eurų baudą už tai, kad tariamai buvo pažeista perlaidojimo procedūra — nebuvo sutarta su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos kultūros ministerija, bei už tai, kad ant vieno iš paminklų tariamai yra tarybinis simbolis — penkiakampė žvaigždė.

Po to organizacijos vadovas nusprendė apskųsti departamento sprendimą teisme, nes, jo nuomone, įstatymas dėl perlaidojimo derinimo buvo išleistas tik prieš dvejus metus, o pats tarybinių karių liekanų perlaidojimas įvyko prieš penkerius metus.

Anksčiau Vilniaus savivaldybė pareikalavo, kad organizacija iki balandžio mėnesio pašalintų paminklinius akmenis nuo kapų Antakalnio kapinėse. Kaip anksčiau Orlovas sakė interviu "Sputnik Lietuva", vietos valdžios institucijos atidėjo šį nutarimą iki galutinio teismo sprendimo.

Kratos Lietuvoje

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje buvo sulaikytas 72 metų rusų istorikas Valerijus Ivanovas, tačiau kitą dieną jis buvo paleistas už užstatą. Jis buvo apkaltintas "neteisėtu ginklo laikymu", kuris rastas kratų metu.

Pats istorikas sakė, kad rastas dujinis pistoletas yra neveikiantis, o kratos jo namuose buvo atliktos Kriminalinės policijos, kuriai buvo pranešta, kad Ivanovas įtariamas "šnipinėjimu", įsakymu.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Lietuva tokiais veiksmais pažeidžia demokratines vertybes, kurias ji garbino, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO.

301
Tegai:
Sputnik, Viktoras Orlovas
Dar šia tema
Lietuvos specialiosios tarnybos bandė patekti į Rusijos istoriko butą
Lietuvos policija paleido Rusijos istoriką Ivanovą
Paleckio sulaikymas grindžiamas politiniais motyvais — Rusijos visuomenės rūmai
Lietuvos Seimo konferencijų salė

"Buvo karšta": vieno Seimo komiteto posėdyje pasireiškė chuliganizmas

(atnaujinta 17:16 2021.02.25)
Pažymima, kad nuotolinės sesijos metu kai kurie dalyviai buvo savavališkai pašalinti iš pokalbio ir pertraukti

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nuotolinio komiteto posėdžio metu kalbėjo apie chuliganizmą. Apie tai jis rašė Facebook'e.

"Prieš vakar dienos komiteto posėdį buvau ne kartą perspėtas: "lengva nebus", "pamatysi, ko dar nematęs", "bus karšta". Šalta nebuvo, nes vykdėme tęstinę vežėjų sektoriaus parlamentinę kontrolę gilindamiesi į tolimųjų reisų vairuotojų sektoriaus problemas", — rašė jis.

Lingė taip pat pažymėjo, kad netrūko griežtos dalyvių retorikos — tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš darbdavių pusės. Pasak jo, racionalus socialinių partnerių dialogas šioje srityje yra labai įtemptas.

"Negana to, per posėdį patyrėme ir chuliganizmo — kažkas iš prisijungusiųjų pradėjo savavališkai šalinti kitus posėdžio svečius, kai jiems būdavo suteikiamas žodis. Kažkas savavališkai, ne iš posėdžio organizatorių išjunginėjo kalbantiems mikrofonus", — teigė jis.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad iš susitikimo dalyvių jau gavo du oficialius laiškus, kuriuose buvo pranešta, kad jie kelis kartus buvo "išmesti iš susitikimo".

"Bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodytų gyvame posėdyje", — rašė Lingė.

Pasak politiko, jis apie įvykį informavo Seimo valdybą ir paprašė sustiprinti nuotolinių sesijų saugumą, kad tokie atvejai nepasikartotų kituose Seimo ar jo komitetų posėdžiuose.

Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje susidarė įtempta situacija. Daugelis vežėjų perkelia firmas iš šalies į kaimynines valstybes. ES Mobilumo pakete yra opi problema. Lietuvos vežėjams ypač svarbu, kokius sprendimus priims Europos Komisija, vykdydama dabartinį Mobilumo paketo reikalavimo kas aštuonias savaites grąžinti sunkvežimius į savo šalį poveikio vertinimą. Vertinimo rezultatus planuojama pristatyti artimiausiu metu.

Mobilumo paketo sąlygos taip pat gali būti keičiamos ES Teisingumo Teismo sprendimu, tačiau teismo procesas šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir sprendimas šiais metais greičiausiai nebus priimtas.

Tegai:
Lietuva, Seimas
Gedimino pilis

Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims

(atnaujinta 16:36 2021.02.25)
Baltijos šalių politinis elitas laikosi griežtos politikos, kad įtiktų Vakarams, mano politologas Artūras Atajevas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuva manosi esanti lyderė propaguojant Vakarų ideologinį modelį posovietinėje erdvėje, taip interviu Sputnik Lietuva politologas Artūras Atajevas pakomentavo neseniai įvykusį skandalą dėl Lietuvos parlamentaro Žygimanto Pavilionio pasisakymų Tbilisyje.

Gruzijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Pavilionis, Tbilisyje surengęs bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, pagrasino sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija.

"Ir štai dabar jie [Lietuvos valdžia], remdamiesi patirtimi, kai nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tapo Vakarų ideologinio modelio, Vakarų ideologinės matricos dirigentais posovietinėje erdvėje... Jie, šiurkščiai tariant, įsivaizduoja esą lyderiai Vakarų demokratinės sistemos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių sistemos, kuri, deja, yra didelė fikcija ir didelė sistema, vykdanti dvigubų standartų ideologiją, propagavimo kontekste", — interviu pabrėžė Atajevas.

Anot jo, Gruzijoje šiurkščiai įsikišo vidutinio lygio Lietuvos politinio elito politikas.

"Ši tendencija, deja, ir toliau augs, nes už Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra plati politinė siena Europos Sąjungos pavidalu, JAV pavidalu, o dabar JAV ir Europos Sąjunga tai daro nenorėdamos teptis rankų dėl demokratijos, nes demokratija daugeliu atžvilgių diskreditavo save. Dabar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija yra vadinamųjų demokratinių vertybių propagavimo priešakyje, ten jau įsitvirtinęs politinis elitas vykdo tokią griežtą politiką", — sakė jis.

Pasak eksperto, buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis buvo pagrindinis Vakarų modelio dirigentas Gruzijoje. Todėl Vakarai deda viltis jei ne į jo kaip politinio lyderio grįžimą, tai bent jau į jo pasekėjus.

Tbilisis
© Sputnik / Александр Имедашвили

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į parlamento valdybą kelionės į Gruziją aplinkybių paaiškinti.

Tokį sprendimą priėmė vasario 24 dieną posėdžiavusi Seimo valdyba, pritarusi Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamos delegacijos darbo vizitui į Latviją, kurioje yra ir Pavilionis.

Kaip anksčiau pranešė Gruzijos žiniasklaida, Lietuvos parlamentaras Tbilisyje surengė bendrą spaudos konferenciją su Gruzijos opozicijos partijomis, siūlydamas pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis pareiškė, kad jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija, tada bus gautas tarptautinis atsakymas, ir pagrasino sankcijomis.

Ministras pirmininkas iš valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Tegai:
Žygimantas Pavilionis, Gruzija, demokratija, TSRS, Lietuva
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai