Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka.

Skvernelis: Baltijos šalys Europos Sąjungos sėkmės faktorius

64
(atnaujinta 19:16 2019.02.04)
Per trišalį susitikimą aptartos tokios temos kaip "Brexit", bendroji skaitmeninė rinka ir derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, transatlantiniai santykiai, santykiai su Rusija ir parama Ukrainai bei ES Rytų partnerystės programai

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Rygoje įvyko Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis ir Estijos ambasadorius Latvijoje Arti Hilpus aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas, rašoma Vyriausybės pranešime.

Estijos premjeras Jüri Ratas dalyvauti susitikime negalėjo dėl pablogėjusių oro sąlygų, kurios neleido jam atskristi į Rygą.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė labai vertinąs aktyvų dialogą tarp Baltijos šalių. Lietuva, Latvija ir Estija yra daugiau nei kaimynės, tad Baltijos ministrų tarybos formatas suteikia vertingą ir svarbią galimybę išdiskutuoti visiems aktualiausias problemas.

Per trišalį susitikimą aptartos tokios temos kaip "Brexit", bendroji skaitmeninė rinka ir derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, transatlantiniai santykiai, santykiai su Rusija ir parama Ukrainai bei Europos Sąjungos Rytų partnerystės programai. Kalbėta apie regioninius transporto ir infrastruktūros projektus bei kovą su hibridinėmis grėsmėmis ir rinkimų saugumo stiprinimas.

Naudodamasis proga Vyriausybės vadovas darsyk pasidžiaugė pernai pasiektu susitarimu dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais.

"Šis sutarimas yra svarbus žingsnis į priekį įtvirtinant Baltijos šalių sugrįžimą į Vakarų šalių šeimą, todėl tvirtai tikiu, kad dėka mūsų veiksmų ir vieningos laikysenos, jis taps negrįžtamas", — teigė Skvernelis.

Saugumo klausimai Baltijos šalims išlieka prioritetiniai. Sutarta, kad siekis išlaikyti tvirtą ryšį su JAV yra ir išliks kertinis prioritetas: bus stiprinamas bendradarbiavimas visose be išimties srityse — nuo karinių įsigijimų iki energetikos ar verslo ryšių.

Pabrėžta tolesnė parama Ukrainai, visų Baltijos šalių vykdomas pasižadėjimas skirti 2 proc. BVP gynybai. Priminta, kad Lietuvoje pagrindinės politinės partijos sutarė iki 2030 m. didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP. Sutarta, kad visos trys valstybės naujosios ES daugiametės finansinės programos kontekste sieks pilnos konvergencijos visose srityse.

Iš transporto projektų prioritetiniu išlieka "Rail Baltica". Bendras visų valstybių tikslas — sujungti Baltijos šalių sostines su Varšuva Vakaruose ir Helsinkiu Šiaurėje, tad tikimasi, kad su Europos Sąjungos parama jis bus įgyvendintas.

Šiais metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.

64
Tegai:
Europos Sąjunga, Ukraina, Rusija, Brexit
Dar šia tema
LSDDP į prezidentus iškėlė Skvernelio kandidatūrą
Maldeikienė traukiasi iš prezidentinių lenktynių
Lietuvos prezidentė susitiko su kandidate į aplinkos ministrės postą
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  

(atnaujinta 08:52 2020.08.14)
Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms"

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jo kolega iš Baltarusijos Aleksandras Lukašenka negali būti laikomas teisėtu valstybės vadovu.

Anksčiau Nausėda pasiūlė Baltarusijai sudaryti nacionalinę valdininkų ir visuomenės dialogo tarybą, taip pat atsisakyti jėgos prieš žmones ir paleisti visus įkalintus.

"Manau, kad negalime vadinti Lukašenkos teisėtu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų", — sakė Lietuvos prezidentas interviu "Sky News".

Nausėda pripažino sankcijų Minskui įvedimą, tačiau pabrėžė, kad toks sprendimas "turės neigiamos įtakos Baltarusijos žmonėms".

"Būtina sąlyga palaikyti normalius santykius su Baltarusija yra laisvi rinkimai ir logiška tokių rinkimų baigtis ... Pasaulis ir tarptautinė bendruomenė turi prisijungti, spręsdami šią situaciją ir aktyviai dalyvaudami sprendžiant konfliktą", — teigė Lietuvos prezidentas.

Tuo pačiu Nausėda išreiškė nuomonę, kad Baltarusija "gali būti visiškai įtraukta į Rusijos sudėtį", jei Europos Sąjunga "pasyviai" vertins situaciją respublikoje.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad bandymai rasti "Rusijos pėdsaką" destabilizuojant Baltarusiją yra nepagrįsti, taip pat bandymai suskaidyti santykius tarp Maskvos ir Minsko yra pasmerkti nesėkmei.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Baltarusija, Gitanas Nausėda, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Lietuvos policija

Vyras užpuolė policininką Vilniaus apskrities komisariato patalpose

(atnaujinta 09:34 2020.08.14)
Pagal straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui buvo iškelta baudžiamoji byla. Užpuolikas yra suimtas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Pažeidėjas užpuolė komisariato darbuotoją Vilniaus rajono komisariato patalpose, pranešė Lietuvos policija.

Incidentas įvyko ketvirtadienį apie 18:20.

Vyras, gimęs 1986 metais į komisariatą buvo atvežtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tačiau jis pasipriešino komisariato darbuotojui (kuris gimė 1982 metais) ir sudavė jam.

Užpuolikas šiuo metu yra suimtas.

Vyksta ikiteisminis tyrimas. Buvo iškelta byla pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį — pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar asmeniui, atliekančiam valstybės administravimo funkcijas.

Tegai:
Vilnius, policija
Dar šia tema
Marijampolėje automobilis partrenkė dviračiu važiavusį policijos pareigūną
Raseinių rajone vyras apsipylė benzinu ir pasidegė