Maskva, archyvinė nuotrauka.

Rusija yra "pagrindinė grėsmė": Lietuvoje paskelbta specialiųjų tarnybų ataskaita

169
(atnaujinta 10:01 2019.02.05)
Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Maskva bando "paveikti rinkimus", taip pat prieš Lietuvą naudoja pažangiausias kibernetines priemones, kurios negali būti aptiktos naudojant įprastines saugumo sistemas

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos "užsiima Lietuvos piliečių verbavimu", o "Kremliaus akiratyje dažniausiai atsiduria" su Rusija ir Baltarusija ryšių turintys Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai, neretai turintys giminių minėtose šalyse.  

Be to, pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, Rusijos veiklos prieš Lietuvą geografija "plečiasi".

"Nostalgija sovietinei praeičiai"

"Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolimesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas", — teigiama grėsmių vertinimo atskaitoje.

Be to, pasak Lietuvos žvalgybos tarnybos atstovų, "Rusijos žvalgybos tarnybos manipuliuoja bendra patirtimi Sovietų Sąjungoje ir nostalgija sovietinei praeičiai ne tik skleisdamos prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptą propagandą, bet ir naudoja ją verbuojant Lietuvos piliečius — žvalgybų taikiklyje atsiduria ideologiškai artimi Rusijai žmonėms arba tie, kurie lankosi Rusijos ir Baltarusijoje".

Kaip teigiama pranešime, žvalgybos tarnybos neva "pradeda svarbius postus gavusių asmenų, turinčių giminystės ar kitokių ryšių su Rusija ir Baltarusija, žvalgybinius patikrinimus". Jų giminaičius Rusijoje ar Baltarusijoje neva "pradeda lankyti vietos saugumo pareigūnai, su jais pačiais kontaktus užmezga su diplomatine priedanga dirbantys žvalgybos karininkai, informacija apie juos renkama kitais būdais".

"Grėsmė" kibernetinėje erdvėje

Kaip pagrindinė grėsmė kibernetinio saugumo srityje taip pat įvardytos "Rusijos specialiosios pajėgos", kurios, pasak Lietuvos pareigūnų, "renka informaciją, trikdo IT sistemų darbą ir prisideda vykdant įtakos operacijas".

Pasak Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos specialistų, Rusija prieš Lietuvą "naudoja technologiškai itin pažangius kibernetinius įrankius, kurie neaptinkami įprastomis sistemų apsaugos priemonėmis".

"Poveikis rinkimams"

Vienas iš svarbiausių, anot Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos, "Rusijos specialiųjų tarnybų" tikslų — šiais metais paveikti rinkimus Lietuvoje. Pavasarį Lietuvos piliečiai rinks vietos valdžios institucijas ir prezidentą, o paskui balsuos už deputatus Europos Parlamente. Be to, Maskva tariamai gali "bandyti paveikti 2020 metais įvyksiančius Seimo rinkimus".

Kaip teigiama pranešime, rinkimų metu Rusija, "siekdama paveikti visuomeninius ir politinius procesus Lietuvoje", "išnaudoja Lietuvos Konstitucijos laiduojamas žmogaus laisves ir teises. Šiam tikslui taip pat naudojama ardomojo pobūdžio tėvynainių politika, siekiant skatinti priešpriešą Lietuvos visuomenėje, rusofobiją".

Dokumente taip pat teigiama, kad Maskva "bando išnaudoti įvykius, nesusijusius su pažeidžiamomis rusakalbių teisėmis".

Kaip sako Lietuvos specialiosios tarnybos, "Rusijos atstovai palaiko ryšius su tam tikrų socialinių ir politinių judėjimų lyderiais, taip pat su atskirais politikais".

Pranešime teigiama, kad nors "šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais".

Taip pat teigiama, kad labai tikėtina, jog "vienu iš pagrindinių taikinių Lietuvoje 2019 metais taps planuojamas priimti teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje".

Be to, tarp grėsmių nacionaliniam saugumui Lietuvos specialiosios tarnybos įvardijos ir Baltarusijos AE, statomą ties Astravu. Kita vertus, žvalgybos tarnybų duomenimis, terorizmo grėsmė Lietuvai tebėra maža.

Ar reali "Rusijos grėsmė" tikrovėje?

Rusijos valdžios institucijos ir daugelis ekspertų pakartotinai pabrėžė, kad Vakarų šalys bando kalbas apie "Rusijos grėsmę" panaudoti kaip pačių susidaryto plano įgyvendinimą, visų pirma NATO pajėgų ir kontingento prasiveržimą per Rusijos Federacijos sienas.

Dėl to tiek ES šalyse, tiek JAV sukurta speciali informacinė sritis, kurioje tiek žiniasklaida, tiek kai kurie politikai pateikia melagingus ar iškraipytus faktus apie Rusiją kaip tiesą. Ši situacija pastebima ir Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje.

Vilnius, kaip jau ne kartą buvo pažymėta, organizuoja "raganų medžioklę" ir pradeda persekioti visus tuos, kurie nesutinka su oficialiu požiūriu, pavyzdžiui, apie tai, kas turėtų būti laikomas didvyriu. Kaip pavyzdį galima pateikti buvusio Klaipėdos miesto tarybos pavaduotojo Viačeslavo Titovo atvejį ir buvusiam Socialistų liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui pateiktus kaltinimus.

Titovas yra apkaltintas tuo, kad suabejojo "​​miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kuris galimai prisidėjo prie kelių tūkstančių civilių mirties, reputacija ir, kaip pranešė Izraelio istorikas Efraimas Zurofas, galimai dalyvavo Holokauste Antrojo pasaulinio karo metu.

Paleckis įtariamas dalyvavimu "šnipinėjimo tinkle", kurį tariamai organizavo Rusija Lietuvoje. Anksčiau jis buvo persekiojamas už pasisakymus apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kad "savi šaudė į savus".

Vilniaus gatvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Марина Воронко

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijos stengiasi neleisti kalbėti tiems, kas nesutinka su oficialiu požiūriu, ir žmonės, palaikantys santykius su Rusija, persekiojami tik dėl politinių motyvų.

Visų pirma, kaip pabrėžta Rusijos Federacija, Vilniui netrukdo tai, kad "tokie veiksmai pažeidžia žmogaus teises ir laisves bei pagrindines demokratines vertybes, pvz., žodžio laisvę, nesikišimą į privatų gyvenimą, asmens teisių ir laisvių apsaugą".

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova taip pat pažymėjo, kad pareigūnų veiksmai prieš Titovą, Paleckį ir kai kuriuos kitus piliečius rodo, jog Lietuvos valdžios institucijos visiškai atsisako demokratinių vertybių.

Pasak politikos analitiko Dmitrijaus Solonikovo, Lietuvos valdžia daro viską, kad sukeltų savo piliečių baimę prieš Rusiją, nuolat kalbėdama apie "Maskvos planus pulti" Baltijos ar kitas šalis. Jo nuomone, "tam tikros jėgos šiose valstybėse suinteresuotos, kad žiniasklaidoje būtų nuolat kalbama apie "Rusijos grėsmę", kuri tuoj turėtų pasireikšti".

Lietuvos valdžios institucijos ir valstybės struktūrų atstovai stengiasi visokeriopai remti mitus apie "baisią Rusiją", o lietuviai neturi kito pasirinkimo, kaip tik tikėti jais.

169
Tegai:
ataskaita, nacionalinis saugumas, grėsmė, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
Belgijos karo vadas laiko Rusiją didesniu už terorizmą pavojumi
Europos Federacija ar nacionalinė valstybė — ką rinktis Lietuvai
Analitikas: rusofobija neleis Kubiliui gauti vietos Europos Taryboje
Žodžio laisvė Lietuvoje: kuo toliau, tuo mažesnė?
Italijos URM vadovas pavadino sankcijas prieš Rusiją pereinamąja priemone
Rusija gali būti atjungta nuo interneto dėl Vakarų spaudimo
Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų

(atnaujinta 08:40 2020.08.10)
Paskelbus pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus, rinkėjai pradėjo protestuoti. Sulaikymai vyko daugelyje miestų

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Po naktį vykusių protestų kai kurios Minsko gatvės vis dar uždarytos, praneša Sputnik Belarus.

Didžioji dalis protestuotojų išsiskirstė apie 03:00 val., ir padėtis aprimo.

Ryte Centrinė rinkimų komisija 09.00 val. paskelbė spaudos konferenciją, kurioje bus pristatyti prezidento rinkimų rezultatai.

 

© Sputnik .
Каким мы запомнили вечер 9 августа? Видео протестов в Минске

Protestai Baltarusijoje

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, surinkęs 79,7 proc. balsų, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

 

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine yra sulaikytųjų, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Protestai užsienyje

Maskvoje prie Baltarusijos ambasados ​​vyko spontaniškas mitingas, tačiau jis greitai baigėsi. Kaip RIA Novosti pasakė Baltarusijos ambasadoje, Rusijos Federacijoje, Maskvos rinkimų apylinkėje galėjo balsuoti kiek daugiau nei trys tūkstančiai žmonių.

Į Baltarusijos ambasados ​​filialą Sankt Peterburge susirinko kelios dešimtys žmonių. 

Kelios dešimtys Baltarusijos piliečių pradėjo mitingus už ambasados ​​Kijeve reikalaudami atidaryti balsavimo punktus. Susirinkusieji reikalavo, kad ambasadorius atvyktų pas juos ir ambasada būtų atvira balsavimui Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Į rinkėjų sąrašus Baltarusijoje įtraukta daugiau kaip 6,84 mln. žmonių, iš jų apie 1,24 mln. gyvena Minske, 5319 - užsienyje.

Tegai:
prezidentas, rinkimai, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva