Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuvos politinio režimo pagrindas yra Rusijos baimė, sako ekspertas

140
(atnaujinta 13:20 2019.02.05)
Lietuvos valstybės saugumo departamento ataskaitos tikslas — artėjant rinkimams įbauginti konservatyvių pagyvenusių rinkėjų ratą "Rusijos grėsme", mano politikos analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Lietuvos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos metinio pranešimo paskelbimas neturi nieko bendro su saugumo politika — tai yra politinis PR, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Analitikas pažymėjo, kad panaši praktika vyksta tik Baltijos šalyse, nes visame pasaulyje žvalgybos tarnybos neskelbia informacijos apie savo veiklą.

"Tai grynai politinė PR kampanija, tai yra tikra politika, kuri Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visuomet aštrėja rinkimų išvakarėse. Ataskaitų, visų pirma, Lietuvos valstybės saugumo departamento, tikslas — įbauginti konservatyvių pagyvenusių rinkėjų ratą "Rusijos grėsme"", — pažymėjo Nosovičius.

Pati ataskaita, anot analitiko, nėra naudinga nei Lietuvos gyventojams, nei žmonėms, kurie nuolat stebi padėtį Baltijos šalyse.

"Metų metus ten 99 proc. ataskaitos teksto skiriama Rusijai ir viskam, kas su ja susiję. Anot šio pranešimo autorių, kurie dirba Valstybės saugumo departamente, Lietuvai iš esmės nekyla jokių kitų grėsmių. <…> Specialiųjų tarnybų ataskaita skirta tiems, kurie gyvena Lietuvoje, tai gana nuobodus dalykas, nes tas pats kartojasi metų metus. Vienintelė šio pranešimo specifika yra ta, kad jis priderintas prie prezidento rinkimų", — sakė jis.

Nosovičius mano, kad panašaus pobūdžios publikacijos reikalingos Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri tempia į valstybės vadovo postą savo įpėdinę, Seimo narę, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovę Ingridą Šimonytę. Kaip pažymėjo ekspertas, nėra jokių garantijų, kad ji pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. 

"Antirusiška isterija artėjant rinkimams tik didės bei neaiškumų, kas gi užims šalies prezidento vietą, bus dar daugiau, o valdančiųjų, ypač specialiųjų tarnybų, pastangos įbauginti "Rusijos grėsme" taps vis beviltiškesnės", — pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie prezidento rinkimus Lietuvoje, Nosovičius pažymėjo, kad niekas šioje valstybėje nebijo Rusijos "įsikišimo", nes tai yra "sąmoningas Lietuvos valdžios žaidimas prieš visuomenę".

"Lietuvos valdžia pati puikiai kišasi į savo rinkimus, priskiria tuos rezultatus, kurie naudingi kandidatams. Apie kokį Rusijos kišimąsi galima kalbėti, jei Lietuva yra pirmoji šalis Europoje, kurioje įvyko 2003 metais tautos išrinkto prezidento Rolando Pakso apkalta", — sakė ekspertas.

Nosovičius mano, kad Lietuvos vadovybė savo politinio režimo pagrindu sukūrė "Rusijos baimę". Pasak jo, jei politikai nekalbės apie savo kaimynę Rytuose, jiems teks aptarti Lietuvos vidines problemas: socialinę politiką, žmonių migraciją, kainas, SGD terminalo neveiksmingumą ir korupcijos skandalus.

Be to, ekspertas pabrėžia, kad po rinkimų Lietuvoje niekas nepasikeis, nes "Lietuvos vystymosi vektorius pasirinktas artimiausiam dešimtmečiui".

Grėsmių ataskaita

Antradienį Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos "užsiima Lietuvos piliečių verbavimu", o "Kremliaus akiratyje dažniausiai atsiduria" su Rusija ir Baltarusija ryšių turintys Lietuvos politikai ir valstybės tarnautojai, neretai turintys giminių minėtose šalyse. 

Vilniaus gatvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Марина Воронко

Be to, vienas iš svarbiausių, anot Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos, "Rusijos specialiųjų tarnybų" tikslų — šiais metais paveikti rinkimus Lietuvoje.

Tarp grėsmių nacionaliniam saugumui Lietuvos specialiosios tarnybos įvardijo ir Baltarusijos AE, statomą ties Astravu, kibernetines atakas, o terorizmo grėsmė Lietuvai tebėra maža.

Rusijos valdžios institucijos ir daugelis ekspertų pakartotinai pabrėžė, kad Vakarų šalys bando kalbas apie "Rusijos grėsmę" panaudoti kaip pačių susidaryto plano įgyvendinimą, visų pirma, NATO pajėgų ir kontingento prasiveržimą per Rusijos Federacijos sienas.
Dėl to tiek ES šalyse, tiek JAV sukurta speciali informacinė sritis, kurioje tiek žiniasklaida, tiek kai kurie politikai pateikia melagingus ar iškraipytus faktus apie Rusiją kaip tiesą. Ši situacija pastebima ir Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje.

Rinkimai Lietuvoje

Šiais metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų, europarlamentarų bei prezidento rinkami.

Kovoje dėl Lietuvos prezidento posto dalyvauja ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentarė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys Naglis Puteikis, premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 metų gegužės 12 dieną. Kandidatų registracija vyks iki 2019 metų vasario 18 dienos.

140
Tegai:
prezidento rinkimai, rinkimai, Lietuva, Valstybės saugumo departamentas, "Rusijos grėsmė"
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Lietuvoje paskelbta sąlyga, dėl kurios Rusija "nesikiš" į rinkimus
Ekspertas: santykiuose su Rusija Lietuva naudoja "karinio spiegimo metodą"
LSDDP į prezidentus iškėlė Skvernelio kandidatūrą
Maldeikienė traukiasi iš prezidentinių lenktynių
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"

(atnaujinta 16:49 2020.09.23)
Tichanovskaja pareiškė, kad ši "vadinamoji inauguracija, žinoma, yra farsas". Pasak jos, "šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja po valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos inauguracijos pasivadino "vienintele Baltarusijos žmonių išrinkta vadove", praneša RIA Novosti.

Kita vertus, Tichanovskaja anksčiau pareiškė, kad nepozicionuoja savęs kaip būsimos Baltarusijos prezidentės.

"Šiandien, slapta nuo žmonių, Lukašenka bandė surengti savo inauguraciją. Mes visi suprantame, kas vyksta. Šis bandymas pripažinti save teisėtu paskatino tik tai, kad ankstesnės galios pasibaigė, o žmonės nesuteikė jam naujo mandato. Ši vadinamoji inauguracija, žinoma, yra farsas. Tiesą sakant, šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją", — sakė ji "Telegram" kanale paskelbtame kreipimesi.

"Tai reiškia, kad jo įsakymai valdžios struktūroms nebėra teisėti ir jų negalima įvykdyti. Aš, Svetlana Tichanovskaja, esu vienintelė Baltarusijos žmonių išrinkta lyderė. Ir dabar mūsų užduotis yra kartu sukurti naują Baltarusiją", — pabrėžė ji.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą >>

Baltarusijos prezidento atstovė spaudai Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijos laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Saulius Skvernelis

Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija

(atnaujinta 16:45 2020.09.23)
Nepaisant to, kad inauguruotas Aleksandras Lukašenka "neteko legitimumo", santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys, pažymėjo Lietuvos premjeras

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prarado legitimumą "su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis", trečiadienį žurnalistams pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Trečiadienio rytą Nepriklausomybės rūmuose vyko Aleksandro Lukašenkos inauguracijos ceremonija.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatas yra neteisėtas ir inauguracijos ceremonija to nepakeis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lukašenkos inauguraciją įvertino kaip "farsą". Pasak jo, pats įvykis nieko nekeičia — "buvęs prezidentas nuo to netampa mažiau buvusiu".

Trečiadienio spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, paklaustas, kaip Lietuva teisiškai vertins Aleksandro Lukašenkos statusą, sakė, kad jis "neteko legitimumo", tačiau santykius su kaimynine valstybe Lietuva palaikys.

"Faktas tas, kad [Lukašenka — Sputnik] praranda legitimumą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bendradarbiavimo tarp atitinkamų institucijų valstybių, aišku, santykiai išlieka, diplomatiniai santykiai išlieka, bet bus panašiai kaip ir buvo su parlamento statusu — ne vienus metus buvo kvestionuojama arba nepripažįstamas parlamentas", — žurnalistams trečiadienį tvirtino premjeras.

Jis pažymėjo, kad tolimesnio bendravimo detalės bus apsręstos kalbantis su Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Baltarusijos prezidento spaudos sekretorė Natalija Eismont anksčiau RIA Novosti sakė, kad dar nepaskelbė jo inauguracijos datos, tačiau pažadėjo tai padaryti "arčiau ceremonijai numatyto laiko". Tačiau trečiadienį valstybinė naujienų agentūra "BelTa" pranešė, kad Lukašenka užėmė Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų