Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Lietuvos pareiškimai apie demokratiją kelia juoką

115
(atnaujinta 17:10 2019.02.05)
Kalbėdami apie tokius dalykus Lietuvos politikai užmiršo, kad jų valstybės kalėjimuose yra žmonių, kurie kalti tik dėl to, kad kitaip interpretuoja šalies įvykius, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paskelbė, kad Lietuva pripažįsta Venesuelos opozicijos lyderį Chuaną Gvaidą laikinuoju prezidentu.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Vilnius šiuo klausimu pritaria kitoms ES valstybėms. Gvaidas į Linkevičiaus įrašą Twitter atsakė padėka.

"Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, pripažįsta ir remia Chuaną Guaido kaip laikinąjį šalies prezidentą ir tikisi, kad jis artimiausiu metu galės surengti laisvus, nepriklausomus ir teisingus, demokratinius standartus atitinkančius prezidento rinkimus, kurie leis Venesuelos žmonėms patiems nuspręsti dėl savo ateities. Lietuva remia ES įkurtą tarptautinę kontaktinę grupę, kuri sieks sukurti būtinas sąlygas politiniam procesui, vedančiam į demokratinius rinkimus", — rašoma URM pranešime.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad Lietuva nėra šalis, kuri turėtų kalbėti apie demokratiją, o pati aukščiau cituoto URM pranešimo formuluotė kelia juoką.

"Lietuva yra šalis, kurioje šiandien be teisminio nagrinėjimo ar tyrimo kalėjimuose sėdi politiniai kaliniai, kurių kaltė yra tik ta, kad jie šiek tiek skirtingai interpretuoja praėjusio amžiaus pabaigos įvykius, susijusius su Lietuvos nepriklausomybe. Lietuva yra valstybė, kuri draudžia bet kokią veiklą, susijusią su Didžiojo Tėvynės karo šventimu. Lietuva — tai valstybė, kuri naikina paminklus Rusijos kariams", — pažymėjo ekspertas.

Pirmadienį kai kurios kitos Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, taip pat paskelbė pripažįstančios Gvaidą Venesuelos vadovu, prezidentui Nikolui Madurui atmetus Europos valstybių ultimatumą skelbti pirmalaikius rinkimus.

115
Tegai:
demokratija, Venesuela, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip Rusijos Tu-160 nusileido Venesueloje
Kremlius pasmerkė Europos kišimąsi į Venesuelos vidaus reikalus
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Kalėjimas

Elžbietos II giminaitis nusiųstas į kalėjimą dėl seksualinio priekabiavimo

(atnaujinta 16:55 2021.02.24)
Stratmoro ir Kinghorno grafas teisme pripažino savo kaltę, už nusikaltimo padarymą pagal Britanijos įstatymus jam grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Stratmoro ir Kinghorno grafas Saimonas Bouzas-Lajonas (Simon Bowes-Lyon) nusiųstas į kalėjimą už seksualinį priekabiavimą, praneša televizijos kanalas "Sky News".

Jo laisvės atėmimo bausmė sieks 10 mėnesių, nors grėsė iki penkerių metų.

Ši situacija sulaukė dar didesnio atgarsio ir dėl to, kad Bouzas-Lajonas yra Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnėnas.

Kaip paaiškėjo, 2020 metų vasarį grafas savo dvare priėmė daugybę svečių. Naktį aristokratas įsiveržė į besiilsinčios merginos kambarį ir bandė priversti ją turėti su juo intymius santykius. Tačiau ji sugebėjo atsikirsti ir pasikvietė draugus, kurie taip pat buvo pilyje.

Ryte Bouzas-Lajonas bandė atsiprašyti, savo elgesį paaiškindamas tuo, kad jis buvo girtas. Pasak Elžbietos II giminaičio, jis nemanė, kad kada nors taip elgsis.

Tačiau nei atsiprašymas, nei giminystė su monarchu neatleido jo nuo bausmės. Grafas teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino.

"Aš turėjau pažvelgti realybei į akis ir prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko", — pasakė Bouzas-Lajonas.

Anot jo, ištisus metus jam buvo reikalinga gydytojų psichologų pagalba.

Tegai:
Elžbieta II, seksualinis priekabiavimas, Didžioji Britanija, karališkoji šeima
Temos:
Karališkosios naujienos