Lukiškių aikštės fragmentas, archyvinė nuotrauka

Kodėl Kultūros komitetas vengia Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimo

104
(atnaujinta 11:26 2019.02.08)
Parlamentarai viliasi, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitete atsiras daugiau politinės valios apsvarstyti ir pateikti Seimo balsavimui įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Seimo Kultūros komitetas akivaizdžiai nėra suinteresuotas įstatymo svarstymu, nepaisant nuolatinių visuomenės raginimų, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.

"Toks Kultūros komiteto antrus metus vykdomas Lukiškių aikštės klausimo "marinavimas" kompromituoja patį Seimą kaip instituciją, gebančią priimti sprendimus", — teigė Ažubalis.

Pasak jo, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis net jubiliejiniais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais nerado laiko apsvarstyti minėto įstatymo projekto, vilkindamas sprendimą dėl Lukiškių aikštės.

Laurynas Kasčiūnas primena daugybę svarbių datų, įpareigojančių išspręsti Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimą.

Pasak Kasčiūno, Vilnius savo istoriniu ir kultūriniu paveldu kaip niekas kitas liudija ilgą ir net sunkiausiu laikotarpiu nenutrūkusią Lietuvos valstybingumo istoriją, todėl situacija, kuomet mieste vis dar nėra aikštės, kuri savo paskirtimi būtų pritaikyta tinkamai organizuoti valstybines šventes, yra nepateisinama. Valstybės šimtmečio proga ir sostinei pradedant pasiruošimo darbus 700-ųjų metinių minėjimui, anot politiko, Lukiškių aikštės sutvarkymas yra itin svarbus.

Parlamentarai viliasi, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitete atsiras daugiau politinės valios apsvarstyti ir pateikti Seimo balsavimui įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės.

Pirmą vietą Lukiškių aikštės memorialo paskelbtame konkurse laimėjo Andrius Labašauskas, kuris sumanė sukurti aikštėje kalvelę, kuri leistų aikštėje atsigulus ilsėtis taip, kad matytum Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, o buvę KGB rūmai liktų už nugaros, praeityje. Architektas pasitelkė "partizanų" bunkerio pavyzdį.

Tačiau kitą dieną po konkurso rezultatų paskelbimo Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad Labašausko "partizanų" bunkerį simbolizuoantis projektas neatitinka Lukiškių aikštės istorinio "lygaus reljefo". Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė interviu "Žinių radijui", kad išrinktas "partizanų" bunkerio projektas Lukiškių aikštės memorialui visai nekeičia aikštės reljefo.

Lietuvoje "patizanais" vadinami ir "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Antisovietinis nacionalistinis judėjimas Lietuvoje suklestėjo 1944-1947 metais.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paparstų tarybinei valdžiai palankių piliečių sunaikinimo.

104
Dar šia tema
Labašauskas turi įrodyti, kad jo "bunkeris" nepažeis Lukiškių aikštės reljefo
TS-LKD kaltina Vilniaus valdžią padidinta Lukiškių aikštės darbų sąmata
Iš Lukiškių aikštės dingo dvi atminimo lentos