Kontrolės punkto atidarymas Lugansko kaime, arcyvinė nuotrauka

Porošenko pasirašė dekretą dėl Kijevo nekontroliuojamų Donbaso ribų

118
(atnaujinta 13:09 2019.02.08)
Dekretas paskelbtas prezidento interneto svetainėje

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Petro Porošenko patvirtino ribas ir gyvenviečių sąrašą Donbaso teritorijoje, kurių nekontroliuoja Kijevas, praneša RIA Novosti.

Dekretas paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

Prie jo pridedamos nekontroliuojamų teritorijų, esančių Donbase, geografinės koordinatės, kurias lemia faktinė šalių atskyrimo linija.

Dokumente nurodyti tokie dideli miestai kaip Doneckas, Gorlovka, Debaltsevo, Dokuchaevskas, Jenakijevo, Ždanovka, Makejevka, Snežnoje, Charcyzkas, Christovka, Čistiakovo, Šachtiorskas, Jasinovataja Donecko regione, be to, dokumente nurodyti Luganskas, Alčevskas, Antracitas, Brianka, Golubovka, Dolžanskas, Kadijevka, Pervomajskas, Rovenki, Sorokino, Chrustalnyj Lugansko regione.

118
Tegai:
interneto svetainė, prezidentas
Dar šia tema
Ukraina virš Donbaso pakėlė aviaciją
Donbaso tribunolas Porošenko pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų
Putinas pasiūlė Trampui surengti referendumą dėl Donbaso, rašo "Bloomberg"
Lietuvos šaudmenys nepasieks Donbaso, tvirtina DLR
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis padėkojo EK narei paramą projektui "Rail Baltica"

(atnaujinta 10:34 2020.07.14)
Vyriausybės vadovas padėkojo Adinai Vălean už paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą, ir patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų 

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai praneša premjero spaudos tarnyba.

Premjeras pabrėžė, kad pagrindinės "Rail Baltica" linijos tiesimas Lietuvoje vyksta greitai. Ruože, jungiančiame Kauno miestą su Kauno intermodaliniu terminalu, numatoma baigti darbus šių metų lapkritį. Pabaigus šią pagrindinės linijos atkarpą, pirmą kartą šiame amžiuje bus teikiamos krovinių vežimo geležinkeliais tarp Baltijos regiono ir kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugos.

"Be patobulinto multimodalinio prieinamumo, ši jungtis vaidins svarbų vaidmenį ir užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamąjį darbą su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti", — teigė ministras.

Vyriausybės vadovas padėkojo Vălean už Europos Komisijos paramą, leidžiančią diegti strateginę transporto infrastruktūrą. Skvernelis dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti projektą "Rail Baltica" iki 2026 metų. 

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Europos Komisijos narė netrukus galės apsilankyti Lietuvoje, pamatyti šio ir kitų transporto projektų įgyvendinimo pažangą ir sužinoti apie ateities planus.

2020 metų birželio 19 dieną Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. 

"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

Tegai:
Rail Baltica, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Nausėda: būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai kelia didelį susirūpinimą
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 22:02 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiškai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Vilniaus universitetas, archyvinė nuotrauka

Apie 30 Lietuvos studentų nusipelnė vardinių Prezidentų stipendijų

(atnaujinta 10:21 2020.07.14)
Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų 11 atiteks VU studentams, po dvi keliaus į LMTA, VGTU, VDU ir KTU, po vieną pasidalino VDA, LSM ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentai

VILNIUS, liepos 14 – Sputnik. Dvidešimt devyni Lietuvos studentai už puikius akademinius rezultatus nusipelnė vardinių Prezidentų stipendijų. Apie tai praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Penkių Prezidentų – Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko – stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt devyniems universitetų ir kolegijų studentams. 

"Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos – tai aukščiausios prabos pasiekimų įvertinimas, teikiamas geriausiems Lietuvos studentams. Linkiu, kad jis taptų tramplinu šturmuojant tolimesnes aukštumas tiek studijose, tiek gyvenime", – sako ministras Algirdas Monkevičius.

Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų vienuolika atiteks Vilniaus universiteto studentams, po dvi keliaus į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno technologijos universitetą, po vieną pasidalino Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Klaipėdos, Šiaulių ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentai.

Iš penkių  kolegijoms skiriamų stipendijų keturių nusipelnė Vilniaus kolegijos studentai, vieną gaus Kauno kolegijos studentas.

Apie vardines Prezidentų stipendijas

Gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki trisdešimt vardinių stipendijų, pavadintų Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardais.

Iš atskiroms studijų sritims numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai).

Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Prezidentų vardines stipendijas siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 metais.

Tegai:
premija, studentai, Lietuva
Dar šia tema
Nuo kitų metų Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?