Kinija laiko kaltinimus iš Lietuvos pusės absurdiškais ir kvailais
(atnaujinta 14:23 2019.02.09)
Kaip pažymėjo Kinijos diplomatai, Lietuvos Respublikos specialiosioms tarnyboms absurdiška pasikliauti spėlionėmis ir vaizduoteVILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Kinija mano, kad Lietuvos jai pateikti kaltinimai dėl galimo bendrovės "Huawei" neva atliekamo kibernetinio šnipinėjimo yra absurdiški, ptaneša agentūra "France Presse".
Anksčiau Lietuva prisijungė prie JAV kampanijos prieš "Huawei". JAV valdžios teigimu, ES šalys neturėtų naudoti Kinijos įmonės įrangos, diegdamos penktos kartos mobiliojo ryšio sistemas (5G), arba "pasirašyti sutartis su nepatikimais tiekėjais iš tokių šalių kaip Kinija".
Be to, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir respublikos gynybos žvalgybos ataskaitoje, kuri buvo paskelbta šią savaitę, teigiama, kad Kinija gali "šnipinėti", bandyti "verbuoti" Lietuvos piliečius ir bandyti gauti prieigą prie įslaptintos informacijos.
"Lietuvos žvalgybai ir saugumo tarnyboms absurdiška ir kvaila pasikliauti spėlionėmis bei vaizduote ir kurti nepagrįstus iškraipymus", — cituoja "France Press" Kinijos ambasados Lietuvoje atstovus.
Pranešime pažymima, kad Kiniją "sukrėtė ir nustebino visiškai nepriimtini" Lietuvos specialiųjų tarnybų pareiškimai. Diplomatai taip pat pažymėjo, kad "Kinija nekelia jokios grėsmės Lietuvos saugumui".
Kaip anksčiau interviu Sputnik Lietuva pažymėjo portalo "Mobilnyje telekomunikaciji" vyriausiasis redaktorius Leontijus Bukšteinas, Vilnius yra pasiruošęs daryti viską, kad įtiktų JAV, net jei Vašingtono rekomendacijos akivaizdžiai kenkia Lietuvos piliečiams ir ekonomikai. Pasak eksperto, JAV patarimai dar niekada neatnešė naudos Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, o vietoje "Huawei" netrukus į Europos rinką ateis kokia nors JAV bendrovė.
EP narys iš Lenkijos teigė, kad sankcijas už įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai
(atnaujinta 12:09 2020.08.13)
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas MinskuiVILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Rusijai turėtų būti taikomos sankcijos už įvykius Baltarusijoje, kur protestai tęsėsi keletą dienų po prezidento rinkimų, sako Jacekas Sariušas–Volskis, Europos Parlamento narys iš Lenkijos.
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui.
"Tai, ką ES galėtų padaryti, ką galėtų pasiūlyti Lenkija, yra nukreipti sankcijas ne prieš Baltarusiją, o prieš Rusiją. Kadangi tai yra kaip bausmė kardu, o ne ranka. Jei Rusijos intervencija ar net aneksija bus neutralizuota, manau, kad baltarusiai patys susitvarkys su demokratijos kūrimu", — sakė Lenkijos radijo eteryje Sariušas–Volskis.
Rusijoje ne kartą buvo sakoma, kad Vakaruose tapo madinga kaltinti Rusijos Federaciją dėl visų problemų, ir jie tai pavadino "rusofobijos manija". Rusijos Federacija ne kartą yra pareiškusi, kad ji tikisi abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilesnio bendradarbiavimo Sąjungos valstybėje rėmuose ir integracijos procesų kūrimo.
Europarlamentaras apgailestavo dėl nepakankamai griežtos Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Baltarusijoje.
"Požiūris į tai, kas daroma Baltarusijoje, būtų visiškai kitoks, jei ne dėl to, kad šiandien tie, kurie turi valdžią Europos Sąjungoje, santykius ir verslą su Rusija kelia aukščiau už demokratinių judėjimų Baltarusijoje palaikymą, tam tikra prasme pripažindami, kad tai yra Rusijos įtakos teritorija", — teigė parlamentaras.
Jo nuomone, Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje yra "nepakankama, tam tikra prasme gėdinga ir neryžtinga".
Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas sutinka su Sariušu Volskiu. Jis norėtų, kad įvykiai Baltarusijoje paskatintų Vokietiją persvarstyti savo požiūrį į dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.
"Tikiuosi, kad galbūt tai bus dar vienas elementas, kuris privers kai kurias ES ir NATO šalis pakeisti, pavyzdžiui, jų požiūrį į "Nord Stream", tai yra, į šią politinę Rusijos ir Vokietijos įmonę", — teigė Blaščakas.
"Tikiuosi, kad jie dar kartą pagalvos, ypač Vokietija, kad verslas su Rusija neatitinka laisvojo pasaulio interesų", — pridūrė jis.
Rusijos Federacija ir Vokietija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra komercinis ir naudingas Vokietijai.
Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.
Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
(atnaujinta 10:12 2020.08.13)
Pati valstybė jau ne pirmus metus yra politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje, tikina ekspertas Eduardas PopovasVILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva parengė veiksmų planą, jei padidės Baltarusijos piliečių, besikreipiančių dėl prieglobsčio, skaičius, sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė.
Ministrė pažymėjo, kad tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijos opozicijos atstovai siekia prieglobsčio Lietuvoje. Anot jos, jei reikės, Lietuva yra pasirengusi padėti.
Interviu Sputnik Lietuva Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas pabrėžė, kad politiniai emigrantai iš Baltarusijos jau seniai pasirinko Lietuvą savo prieglobsčiu.
"Būtent Lietuva, net labiau nei Lenkija, yra ta teritorija, kurioje slepiasi politiniai emigrantai iš Baltarusijos. Lietuva kelerius metus buvo politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje. Matyt, ši tendencija tik stiprės. Didelė politinė emigracija iš Baltarusijos yra ir Lenkijoje", — teigė ekspertas.
Popovas mano, kad Minsko atžvilgiu galima tikėtis konkurencijos tarp Vilniaus ir Varšuvos.
"Šiuo metu pagrindinės politinių emigrantų iš Baltarusijos pajėgos yra sutelktos Lietuvoje. Ten jie turi savo placdarmus, savo informacines platformas. Visi ten pasirengę priimti naują politinių pabėgėlių bangą. Aš linkęs manyti, kad Lietuva taps pagrindiniu opozicijos iš Baltarusijos traukos centru", — sakė jis.
Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.
Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.