Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Baltijos šalys yra radikalesnės Rusijos Federacijos atžvilgiu nei ES

95
(atnaujinta 10:11 2019.02.17)
Baltijos šalys stengiasi parodyti neigiamą požiūrį į viską, kas rusiška, sako politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Lietuva veikia šiuo principu — pirmiausia paskelbia apie įvairius "įsikišimus", o po to išdidžiai "trenkia durimis", sakė politologas ir žurnalistas Armenas Gasparianas interviu Sputnik Lietuva.

"Svarbiausia yra apkaltinti, o tu bandyk pasiteisinti. Tuo tarpu, tavo paaiškinimai, kad mes čia nedirbame ar apskritai kalbame apie apie kitką, niekam neįdomūs. Pastarųjų metų politikos modelis parodė, kad gali sakyti, ką tik nori, bet atsiras du šimtai kvailių, kurie tavo žodžius savaip interpretuos, ir tai taps absoliučia tiesa", — sakė Gasparianas.

Politologas pabrėžė, kad Baltijos šalys visada stengėsi būti radikalesnės už visą Europą.

"Jos rodo savo šimtaprocentinį nusistatymą prieš viską, kas rusiška", — sakė jis.

Praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Tarp "grėsmių" įvardytos Rusija, Baltarusija ir Kinija.

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, "rusų žvalgyba" renka "informaciją, trukdo IT sistemų darbui ir prisijungia prie poveikio operacijų". Pagrindinis jų tikslas tariamai yra politinė ir ekonominė informacija apie Lietuvą.

Taigi, viena Rusijos bendrovė buvo apkaltinta "kartografinių duomenų apie Lietuvą rinkimu", tačiau pati bendrovė tai paneigė ir pareiškė, kad neturi nieko bendro su Lietuva.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijos Rusijos baimę padarė savo politinio režimo pagrindu. Be to, pati specialiųjų tarnybų ataskaita yra politinė savireklama.

95
Tegai:
Armenas Gasparianas, Baltijos šalys
Dar šia tema
"Plieninė Rasa" prašo Lietuvos VSD apsaugoti ją nuo "Sputnik"
Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 11:42 2021.05.09)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo "žaliojo paso" koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Porto mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", — sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu atlieka vakcinos vertinimo procedūrą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį Galimybių pasą žmonėms, persirgusiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors nemažai apribojimų sušvelninta, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Tajipas Erdoganas, archyvinė nuotrauka

"ES be Turkijos negalės išlaikyti savo galios". Erdoganas kreipiasi į Europos Sąjungą

(atnaujinta 15:21 2021.05.09)
Europos Sąjungai reikia naujų požiūrių ir struktūrinių pertvarkymų, mano Turkijos lyderis, per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas teigė, kad be Turkijos ES negalės išlaikyti savo galios. Jis patikslino, kad narystės Europos Sąjungoje klausimas yra vienas iš strateginių Ankaros tikslų.

Turkijos lyderis pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikalingos struktūrinės reformos ir sprendimų priėmimo mechanizmas.

"Didžiausia kliūtis, kad ES taptų stipriu pasauliniu veikėju, yra strateginės kantrybės ir vizijos stoka", — sakoma Erdogano pranešime Europos dienos proga, kurį cituoja RIA Novosti.

Pasak jo, Turkija tęsia ryžtingą darbą kelyje į narystę ES, "tai yra jos strateginis tikslas, nepaisant dvigubų standartų ir kliūčių, su kuriais ji susiduria".

Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė nuo 1964 metų, 1987 metų balandžio 14 dieną pateikė prašymą įstoti į ES. Derybų dėl jos priėmimo į ES procesas prasidėjo 2005 metų spalio 3 dieną. Norėdama įstoti į sąjungą, Turkija turi sėkmingai užbaigti derybas su Europos Komisija dėl 33 iš 35 derybų punktų (dėl dviejų susitarimo nereikia). Po to ES šalys turi vieningai balsuoti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje suteikimo.

2017 metų liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES ir EK sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo, kol jos valdžia pakeis konstituciją. 2017 metų balandžio mėnesį įvyko referendumas dėl Turkijos konstitucinės reformos, kuri žymiai išplėtė prezidento galias.

Per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės, ir paragino Ankarą nustatyti savo poziciją.

Tegai:
Redžepas Tajipas Erdoganas, ES, Turkija
Dar šia tema
Turkija paskelbė derybas dėl naujo Rusijos S-400 pirkimo
Žiniasklaida: JAV pranešė Turkijai apie pašalinimą iš F-35 programos
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Turkija tikisi, jog gaus "Sputnik V" gegužę