Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Baltijos šalys yra radikalesnės Rusijos Federacijos atžvilgiu nei ES

94
(atnaujinta 10:11 2019.02.17)
Baltijos šalys stengiasi parodyti neigiamą požiūrį į viską, kas rusiška, sako politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Lietuva veikia šiuo principu — pirmiausia paskelbia apie įvairius "įsikišimus", o po to išdidžiai "trenkia durimis", sakė politologas ir žurnalistas Armenas Gasparianas interviu Sputnik Lietuva.

"Svarbiausia yra apkaltinti, o tu bandyk pasiteisinti. Tuo tarpu, tavo paaiškinimai, kad mes čia nedirbame ar apskritai kalbame apie apie kitką, niekam neįdomūs. Pastarųjų metų politikos modelis parodė, kad gali sakyti, ką tik nori, bet atsiras du šimtai kvailių, kurie tavo žodžius savaip interpretuos, ir tai taps absoliučia tiesa", — sakė Gasparianas.

Politologas pabrėžė, kad Baltijos šalys visada stengėsi būti radikalesnės už visą Europą.

"Jos rodo savo šimtaprocentinį nusistatymą prieš viską, kas rusiška", — sakė jis.

Praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pateikė ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Tarp "grėsmių" įvardytos Rusija, Baltarusija ir Kinija.

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, "rusų žvalgyba" renka "informaciją, trukdo IT sistemų darbui ir prisijungia prie poveikio operacijų". Pagrindinis jų tikslas tariamai yra politinė ir ekonominė informacija apie Lietuvą.

Taigi, viena Rusijos bendrovė buvo apkaltinta "kartografinių duomenų apie Lietuvą rinkimu", tačiau pati bendrovė tai paneigė ir pareiškė, kad neturi nieko bendro su Lietuva.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pabrėžė, kad Lietuvos valdžios institucijos Rusijos baimę padarė savo politinio režimo pagrindu. Be to, pati specialiųjų tarnybų ataskaita yra politinė savireklama.

94
Tegai:
Armenas Gasparianas, Baltijos šalys
Dar šia tema
"Plieninė Rasa" prašo Lietuvos VSD apsaugoti ją nuo "Sputnik"
Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"
Neringa Venckienė

Apeliacinis teismas: Venckienei pagrįstai apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas 

(atnaujinta 17:17 2020.10.20)
Panevėžio apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavo teisėjų kolegija

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė kaltinamosios Neringos Venckienės advokato skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria jai trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į daugiau kaip du tūkstančius eurų.

Kaip praneša teismo spaudos tarnyba, šie pinigai, esantys Kauno apygardos teisme, kuriame anksčiau Venckienė dirbo teisėja, buvo gauti kaip jai neišmokėto darbo užmokesčio kompensacija.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios piniginėms lėšoms yra teisėtas ir pagrįstas.

"Šešis mėnesius taikytas ir iki devynių mėnesių pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertinant svarbius bylos aspektus, nėra per ilgas, nepažeidžia nei skunde nurodomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų", — teigiama teismo sprendime.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas vertino ne tik kaltinamosios, bet ir nukentėjusiųjų interesus, taip pat faktą, jog kaltinamoji "ilgą laiką slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, taip apribodama galimybes išnagrinėti bylą ir gauti galbūt patirtos žalos atlyginimą".

Kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismas patenkino prokuroro prašymą ir skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant Venckienei disponuoti minėtomis lėšomis. Skundą dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo ir atmetė.

Šiandien priimta nutartis, kuria minėtas šešių mėnesių termino pratęsimas dar trims mėnesiams pripažintas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu, yra neskundžiama.

Venckienės byla

Neringa Venckienė kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Byla buvo pradėta po to, kai Venckienė pasipriešino policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namus ir prievarta pasiėmė jo dukterėčią Deimantę Kedytę, kuri tapo pedofilų auka. Teismas pareikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš tetos ir atiduotas motinai, kuri buvo įtariama tuo, kad ji pati atidavė dukrą seksualiniam išnaudojimui. Apie tolimesnį merginos likimą nieko nežinoma.

2013 metais Venckienė kartu su sūnumi Karoliu pabėgo į JAV. Po penkerių metų Amerikos valdžia Lietuvos vadovybės prašymu ją areštavo ir išsiuntė į kalėjimą Čikagoje. Vėliau ji buvo grąžinta į tėvynę.

Buvusi teisėja pažymėjo, kad per dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi užglaistyti pedofilijos skandalą.

Tegai:
Panevėžys, Neringa Venckienė
Dar šia tema
Politologas: Venckienei neleista dalyvauti Seimo rinkimuose dėl formalios priežasties
Venckienė pareiškė, kad artėjantys Seimo rinkimai panašėja į cirką
Teismas prašo EŽTT konsultacijos dėl Venckienės neregistravimo į kandidatus atvejo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą

(atnaujinta 15:26 2020.10.20)
Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis socialinio tinklo Facebook puslapyje išreiškė požiūrį į per televiziją nuskambėjusį renginių vedėjo ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko atvirą raginimą demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga".

"Negaliu tiesiog nutylėti dėl pareiškimo, kuris nuskambėjo iš vieno patyrusio ir aktyvaus visuomeninio atstovo lūpų", — sako premjeras.

Jo teigimu, šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką? Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?

"Šiandien norėčiau dar kartą griežtai pasisakyti prieš bet kokios nesantaikos kurstymą. Bet kokiu — rasės, religijos, tautinės ar kitokios priklausomybės — pagrindu. Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — rašo ministras pirmininkas.

Anot premjero, mums nereikia proginės ar selektyvios tolerancijos. Tokios, kai vieną dieną minime dešimties tūkstančių nekaltų aukų atminimą, kai savo vaikams, šimtams ir tūkstančiams žiūrovų bei sekėjų sakome, kad totalitarinių režimų, skatinusių neapykantą, nusikaltimai yra siaubingi ir negali būti pamiršti, o jau kitą dieną į eterį išleidžiame frazę apie tai, kad kažką reikėtų šaudyti.

"Aš asmeniškai, mano šeima, Vyriausybė ir, tikiuosi, kiekvienas iš mūsų, aiškiai ir griežtai atsiribojame nuo išsakytų žodžių. Pasisakome ir pasisakysime prieš bet kokį neapykantos kurstymą bet kokiu pagrindu. Nesvarbu, kas bebūtų tų žodžių autorius", — apibendrina Skvernelis.

Jo teigimu, šis pareiškimas visiškai neatspindi nei Vyriausybės, nei mūsų visuomenės požiūrio. Ir tą geriausiai įrodo ne žodžiai, o konkretūs darbai.

"Partnerystės su Lenkija stiprinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo ir yra prioritetinė sritis. Išbridome iš šaltojo karo zonos, mūsų santykiai, ko gero, dar niekad nebuvo tokie geri, kokie yra šiandien. Gyvename ir gyvensime kartu, stipriname ir stiprinsime santykius visur, kur tik galime. Tam, kad kitus 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metus pasitiktume dar stipresni tiek viduje, tiek išorėje", — išreiškia bendrą šalies poziciją premjeras.

Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo. Pastarasis, duodamas interviu Lietuvos žiniasklaidai, pareiškė, kad tokius žmones kaip lenkų partijos pirmininkas "reikėtų šaudyti šiaip jau".

Generalinė prokuratūra patikrins, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Tuo tarpu politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus Sputnik Lietuva pasakė, kad griežtas buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pareiškimas apie "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nesugriaus Vilniaus ir Varšuvos santykių, tačiau gali tam tikru mastu juos paveikti.

Tegai:
neapykantos kurstymas, Arūnas Valinskas, Saulius Skvernelis
Vilniuje užfiksuotas Saulės halas

Antradienį sostinėje užfiksuotas Saulės halas

(atnaujinta 17:33 2020.10.20)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje pranešama, kad Saulės halas šalyje yra gana dažnas reiškinys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį Vilniuje užfiksuotas optinis atmosferos reiškinys — Saulės halas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Sniegas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

Šis reiškinys susidaro tada, kai lūžtantys saulės spinduliai atsispindi iš ledo kristalų sudarytuose plunksniniuose sluoksniniuose debesyse.

"Halas — tai danguje susidarantys lankai bei dėmės, dažnai silpnai nuspalvinti vaivorykštės spalvomis. Yra daug halo rūšių (lankai apie Saulę, netikros saulės ar Saulės stulpai). Dažniausiai nuotraukose užfiksuojama halo forma — 22° kampinio dydžio spindulio ratas apie Saulės diską. Vidinis rato pakraštys yra gan ryškaus raudono atspalvio, išorinis — daug blankesnio, violetinio. Tokiam halui susidaryti palankiausios sąlygos yra tada, kai debesis yra sudarytas iš panašaus dydžio atsitiktinai orientuotų šešiabriaunių prizmių, tuomet sklisdama šviesa lūžta tarp prizmės šonų ir sudaro lanką", — rašoma įraše.

Pabrėžiama, kad Saulės halas Lietuvoje yra gana dažnas reiškinys.

Tegai:
Vilnius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Šalyje sudarytas lapų pageltimo žemėlapis
Šalies gyventojams priminta apie prieš 53 metus praūžusį cikloną
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse