Ričardas Malinauskas, archyvinė nuotrauka

Druskininkų meras Malinauskas apkaltintas prekyba poveikiu

137
(atnaujinta 17:16 2019.02.21)
Malinauskui skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis, jo patarėjas Kadziauskas yra sulaikytas

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Tęsiant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto korupcinių veikų teismų sistemoje, šiandien pareikšti įtarimai Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, rašoma STT pranešime žiniasklaidai.

Druskininkų mero patarėjas Kadziauskas yra sulaikytas. Malinauskui skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

"Šiandien Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir jo patarėjo Aivaro Kadziausko teisinę neliečiamybę, kurią jie turėjo, kaip kandidatai savivaldos rinkimuose. Druskininkų meras ir jo patarėjas įtariami prekyba poveikiu ir papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje. Vakar šių asmenų namuose buvo atliktos kratos", — pabrėžiama pranešime.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša patvirtino, kad įtarimai susiję su kyšininkavimu, bet nekomentavo, apie kokio dydžio kyšį kalbama.

"Pagal šiandien duotą leidimą panaikinus neliečiamybę teisėsaugos institucijos įgyja teisę sulaikyti ar kreiptis į teismą suėmimo, tačiau, ar tai bus daroma, negalėčiau komentuoti", — po VRK sprendimo žurnalistams sakė Jovaiša.

Trečiadienį Malinausko ir patarėjo Kadziausko namuose buvo atliktos kratos. Anot Druskininkų mero, teismo nutartyje buvo parašyta ieškoti paketų, kuriuose galėtų būti pinigai, ir skaitmeninių laikmenų. Pats meras sakė nepažįstantis nė vieno iš 26 įtarimų sulaukusių ir sulaikytų asmenų. Tačiau jis teigė esąs įsitikinęs, kad dalis šių asmenų yra sulaikyti, nes nepakluso nurodymams. 

Teisėsauga į VRK kreipėsi Malinausko neliečiamybės panaikinimo dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos. Malinauskas teigė, kad Vijūnėlės dvaro byloje nebuvo padarytas nė vienas pažeidimas.

Malinauskas turėjo neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. Jis rinkimuose dalyvauja su visuomeniniu komitetu "Už Druskininkus su Ričardu Malinausku". Pagal įstatymus, kandidatas savivaldos rinkimuose be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

Vijūnėlės dvaro byla

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.

2015 metų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.

2016 metais Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad prabangūs apartamentai Druskininkuose, žinomi kaip Vijūnėlės dvaras, turi būti nugriauti.

Teisėjų byla

Atliekamame ikiteisminiame tyrime vakar buvo sulaikyti 26 asmenys, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai ir 13 kitų asmenų.

Vakar įvairiose Lietuvos vietose taip pat buvo atliekama apie šimtas kratų ir kitų suplanuotų proceso veiksmų, kurių metu gauta reikšmingų tyrimui duomenų. Šiuose proceso veiksmuose dalyvavo daugiau nei šimtas STT, policijos pareigūnų, prokurorų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

Vasario 21 dieną, 16:25 valandą, teismas leido suimti 9 įtariamuosius Generalinės prokuratūros ir STT atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcinių veikų. Teisėjus Viktorą Kažį, Vladimirą Bavėjaną ir advokatę Giedrę Cimbolienę leista suimti 10 dienų, advokatą Aivarą Surblį — 14 dienų, advokatą Drąsutį Zagrecką — 1 mėnesiui, dar tris įtariamuosius — dviem mėnesiams, vieną asmenį — 1 mėnesiui. Dėl kitų kardomųjų priemonių dar aštuoniems įtariamiesiems šiuo metu sprendimai nėra priimti, įtariamieji šiuo metu tebėra sulaikyti.

137
Tegai:
Ričardas Malinauskas, teisėjai, korupcija
Dar šia tema
Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Pinigai

Europoje pasiūlyta įvesti minimalų atlyginimą  

(atnaujinta 15:39 2020.09.19)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė įvesti minimalų atlyginimą ES, nes daugelis neturi pakankamai lėšų pragyventi, rašo "Reuters".

Minimalus atlyginimas Europos šalyse šių metų liepą svyravo nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2142 eurų Liuksemburge. Be to, EK vadovė pateikė planą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES bent 55 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Ji taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV.

2020 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomika sumažėjo rekordiškai 14,4 proc. Vasaros viduryje ES šalių vadovai susitarė dėl situacijos gelbėjimo plano, kuriam būtų skiriama 750 milijardų eurų.

Didžioji šių pinigų dalis (500 mlrd.) bus skiriama negrąžinamoms dotacijoms ES šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
Tegai:
Europa, atlyginimas, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo