Lenkijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Masiulis ragina sekti Lenkijos pavyzdžiu teikiant paramą išeivijai

68
(atnaujinta 13:52 2019.02.25)
Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad Varšuvos fondas Lietuvoje kasmet investuoja po kelis milijonus eurų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, siūlydamas centralizuoti užsienio lietuvių bendruomenėms teikiamą paramą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pasak Masiulio, geras pavyzdys šioje srityje yra Lenkija, kurioje susitarusios ministerijos įkūrė paramos lenkų bendruomenėms užsienyje fondą "Pagalba lenkams Rytuose" (lenk. "Pomoc Polakom na Wschodzie"). Fondas įgyvendina Vyriausybės politiką ir tikslingai remia užsienyje esančias lenkų bendruomenes, moksleivius, studentus, bendradarbiavimą su Lenkija, vietos spaudą lenkų kalba, sportą, tvarko lenkų kultūros vietoves užsienyje.

Be to, parlamentaras ypač pabrėžė, kad Varšuvos fondas Lietuvoje kasmet investuoja po kelis milijonus eurų, ir tai duoda tam tikrų rezultatų.

"Lenkų kilmės jaunuoliai puikiai informuojami apie studijų ir paramos galimybes istorinėje tėvynėje ir dažnai pasirenka ne tik studijas, bet ir gyvenimą kaimyninėje šalyje. Lietuvoje šioje srityje turime chaosą, vienadienes iniciatyvas, todėl nesukuriame stipraus ryšio su užsienio lietuviais, nepasiekiame norimų rezultatų, o tik iššvaistome pinigus", — sako Masiulis.

Taip pat Seimo narys priminė, jog premjeras Saulius Skvernelis po apsilankymo Lenkijoje pažadėjo, kad Vyriausybė skirs lėšų naujam lietuviškam darželiui įsteigti.

"Šis atvejis yra mūsų užsienio politikos atspindys, kai sprendimai priimami neaiškiais pagrindais, neturint strategijos. Kitos šalys paramą diasporai teikia kryptingai, planingai ir centralizuotai", — kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2019 metais ketina finansuoti 59 lituanistinius projektus 28 užsienio šalyse. Atskiras programas išeiviams turi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos valstybės institucijos.

Užsienio reikalų ministerijos užsakytos apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą. Šią nuomonę palaiko 62 proc. respondentų. 16 proc. respondentų nurodė grįšiantys gyventi į Lietuvą, o 22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai.

Apklausos duomenimis, net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, turizmą Lietuvoje, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.

Neverta laukti sugrįžtančiųjų: beveik ketvirtadalis lietuvių neketina grįžti >>

Anksčiau Lietuvos valdžia paragino piliečius grįžti iš Jungtinės Karalystės dėl sudėtingos "Brexit" situacijos. Valstybė pažadėjo sukurti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas.

Migracijos ekspertas Karolis Žibas mano, kad migrantų pritraukimo programos neveiks, nebent šalyje pagerės socialinė ir ekonominė padėtis. Tačiau kai kurie ekspertai taip pat abejoja, kad Lietuvos emigrantai norės grįžti į tėvynę. Jų nuomone, respublikos piliečiai migracijai pasirinks kitas ES šalis.

68
Tegai:
emigracijos problema, emigracija, parama, užsienio lietuviai
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvos valdžia nori kovoti su šalies išmirimu, pasitelkdama "Brexit"
Ne trys milijonai: Lietuvoje toliau mažėja gyventojų
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos URM pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Bredas Pitas

Bredas Pitas filmavimo metu neįprastai pasijuokė Džordžo Klūnio

(atnaujinta 10:12 2020.11.24)
Filmo "Oušeno dvyliktukas" filmavimo metu įvykusį incidentą Džordžas Klūnis pavadino baisia istorija, bet pažymėjo, jog už tai vėliau atkeršijo

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Aktorius Džordžas Klūnis interviu žurnalui "GQ" papasakojo apie kuriozišką incidentą filmuojant filmą "Oušeno dvyliktukas".

Dalis filmo buvo filmuojama Komo mieste, Italijoje, kur artistas gyveno kelerius metus. Pasak jo, filme vaidinęs Bredas Pitas išsiuntė visiems vietos gyventojams, taip pat visame mieste paskelbė lankstinukus, raginančius "ypatingai" elgtis su Klūniu.

"Prašau kreiptis į Džordžą Klūnį tik jo personažo vardu filme — Denis Oušenas. Ir nežiūrėkite jam tiesiai į akis", — buvo sakoma lankstinukuose.

Tada vietos žiniasklaida sureagavo į šiuos pranešimus.

"Laikraščiai rašė: "Velnias! Džordžas Klūnis yra velnias". Baisi istorija, už kurią vėliau atkeršijau", —  prisimena aktorius.

Režisieriaus Stiveno Soderbergho filmas "Oušeno dvyliktukas" pasirodė ekranuose 2004 metais. Be Džordžo Klūnio ir Bredo Pito, jame vaidino Matt Damon, Catherine Zeta-Jones, Julia Roberts, Vincentas Caselis.

Tegai:
kinas, Džordžas Klūnis (George Clooney), Bredas Pitas (Brad Pitt)
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį