Šarvuotieji visureigiai JLTV, archyvinė nuotrauka

Lietuva įsigis JAV 142 mln. eurų vertės visureigius

409
(atnaujinta 11:39 2019.02.27)
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas Vašingtone aptarė šarvuotųjų visureigių įsigijimo Lietuvos kariuomenei klausimą

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei pateikė pirkimo paraiškas dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle, JLTV) Lietuvos kariuomenei įsigijimo ir išlaikymo, praneša KAM spaudos tarnyba.

Apie tai krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas informavo susitikime su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimams Ellen Lord JAV Gynybos departamente Vašingtone vasario 22 dieną.

"Bendradarbiaudama su JAV Vyriausybe Lietuva siekia užsitikrinti efektyviausias JLTV visureigių įsigijimo ir išlaikymo sąlygas. Šie kovinės paramos visureigiai padidins Lietuvos kariuomenės mobilumą, karių apsaugą ir kovinę galią", — sakė Jeglinskas.

Pasak viceministro, planuojama, jog KAM šarvuotųjų visureigių JLTV sutarties sąlygas su JAV Vyriausybe baigs derinti iki 2020 metų. JLTV visureigių įsigijimui ir išlaikymui 2020-2023 metais ministerija planuoja skirti apie 142 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba dar 2017 metų pabaigoje nusprendė, kad JAV gaminami kovinės paramos šarvuotieji visureigiai JLTV geriausiai atitinka funkcionalumo ir kainos santykį, tuomet ir buvo pradėtos derybos su JAV Vyriausybe dėl šių visureigių įsigijimo. Kovinės paramos šarvuotieji visureigiai JLTV papildys ir atnaujins šio tipo Lietuvos kariuomenės visureigių parką ir bus skirti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams.

"Visureigiai yra svarbi Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programos, kuri apima ir pėstininkų kovos mašinų "Vilkas/Boxer" pirkimą, dalis. Šarvuotųjų visureigių trūkumą Lietuvos kariuomenė identifikavo vertindama potencialias grėsmes ir tokio tipo technikos poreikį tiek krašto gynybos užduotims vykdyti, tiek dalyvauti tarptautinėse operacijose. Šis trūkumas atsirado dėl natūralaus esamo visureigių parko susidėvėjimo ir didėjant jų poreikiui dėl kariuomenės plėtros", — pabrėžia ministerija.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojami HMMWV ir Toyota "Land Cruiser 200" šarvuotieji visureigiai. Be planų įsigyti šarvuotus visureigius JLTV, Lietuva iš JAV gamintojų perka priešlėktuvines raketas, bokštelius kovinei technikai, prieštankines sistemas "Javelin", kitą įrangą.

Pernai Karoblis paskelbė, kad reikia modernizuoti Lietuvos Respublikos kariuomenę ir investuoti į ją. Pasak ministro, kariuomenė turėtų būti modernizuota, tinkamai pasiruošusi atremti galimas grėsmes. Karoblis pranešė, kad Lietuva planuoja iš JAV įsigyti 200 šarvuotų visureigių, kurių vertė yra 100 milijonų eurų.

2016 metų rugpjūčio 22 dieną Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM "Vilkas" pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus. Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

409
Tegai:
JAV, JAV karinė technika, karinė technika, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Dar šia tema
Lietuva ketina įsigyti 200 šarvuotų amerikietiškų visureigių
Pasieniečiai atnaujina automobilių parką: perka 79 visureigius ir 37 mikroautobusus
Pasižiūrėkime, kaip atrodo nauji pasieniečių "Toyota Land Cruiser"
Karo ekspertas: Pentagonas siunčia Baltijos šalims tai, ką tinka tik perlydyti
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai