Rusijos ginkluotė

JAV generolas pripažino, kad šalis nesugeba numušti Rusijos raketų

231
(atnaujinta 09:00 2019.02.28)
Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Strateginės vadovybės vado generolo Džono Heiteno, didžiausią pavojų kelia naujausios raketos ir povandeninis nepilotuojamas aparatas "Poseidon"

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV negali atsispirti Rusijos raketoms, praneša RT su nuoroda į Ginkluotųjų pajėgų Strateginės vadovybės vadovą generolą Džoną Heiteną.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Pasak Heiteno, būtent dėl ​​šios priežasties reikia pratęsti START-3 sutartį su Maskva.

Generolas mano, kad didžiausią pavojų kelia naujausios sparnuotosios ir viršgarsinės raketos, taip pat nepilotuojamas povandeninis aparatas "Poseidon".

"Per pastaruosius dešimt metų aš nerimauju dėl šių ginklų, kurie bet kuriuo metu gali pakeisti judėjimo kryptį, ir mes su jais turėsime problemų", — pasakė Heitenas.

Pasakodamas senatoriams apie Rusijos raketų ypatybes, jis pareiškė, kad esamos JAV apsiginklavimo sistemos gali jas aptikti, bet po to jos "išnyksta, ir mes nematome jų iki smūgio momento".

Rusijos gynybos ministerija paviešino komplekso "Poseidon" bandymo vaizdo įrašą >>

Povandeninis aparatas "Poseidon"

Pirmą kartą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas papasakojo apie naują nepilotuojamą aparatą praėjusių metų pranešime Federalinei Asamblėjai.

Tada jis pareiškė, kad Rusijoje sukurti nepilotuojami povandeniniai aparatai, galintys judėti labai dideliame gylyje ir tarpkontinentiniame diapazone su greičiu, kuris viršija moderniausių torpedų ir visų tipų povandeninių laivų greitį.

Pasak jo, tokie nepilotuojami aparatai gali būti aprūpinti tiek įprastais, tiek branduoliniais šaudmenimis. Vėliau šis kūrinys gavo pavadinimą "Poseidon".

START III sutartis

2010 metais Rusija ir JAV pasirašė Sutartį dėl strateginių puolimo ginklų mažinimo (START-3).

Rusijos kompleksas Poseidon
Министерство обороны РФ

Pagal dokumentą, branduolinių kovos užtaisų skaičius sumažinamas iki 1550 vienetų, tarpkontinentinių balistinių raketų, balistinių raketų povandeniniuose laivuose ir sunkiuosiuose bombonešiuose — iki 700, paleidimo įrenginių — iki 800.

Šiuos rodiklius šalys turėjo pasiekti 2018 metų vasario 5 dieną. Pati sutartis baigia galioti 2021 metais.

231
Tegai:
ginklavimasis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Paskelbtas sraigtasparnio Mi-38 bandymų ekstremalaus šalčio sąlygomis vaizdo įrašas
"Business Insider" paskelbė tikrąjį Rusijos torpedų "Paskutinis teismas" tikslą
Rusijos kariuomenė pradėjo testuoti naują Kalašnikovo lengvąjį kulkosvaidį
Taškentas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui

(atnaujinta 15:03 2020.07.10)
Kaip praneša Lietuvos URM, dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos Uzbekistanas nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui kovoje su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

Lėšos bus pervestos Pasaulio sveikatos organizacijai.

"Uzbekistanas priklauso šalims, kurios dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių. Gegužės 1 dieną įvykusi stichinė nelaimė dar labiau apsunkino Uzbekistano galimybes veiksmingai kovoti su pandemija", — teigiama pranešime.

Birželio 1 dieną griuvo Uzbekistano rytuose esančios Sardobos užtvankos siena. Buvo evakuoti mažiausiai 70 tūkst. žmonių, daugiau kaip 50 žmonių teko hospitalizuoti.

Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 11 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė 53 žmonės.

Lietuva humanitarinės pagalbos 2020 metais jau skyrė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis — kovai su COVID-19.

Tegai:
COVID-19, Uzbekistanas, Lietuva
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją
Loreta Graužinienė, archyvinė nuotrauka

"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą

(atnaujinta 14:38 2020.07.10)
Pastaruoju metu nuo politikos nutolusi Loreta Graužinienė nusprendė kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose; ji tikina, kad sugrįžti į aktyvią politiką jos paprašė ukmergiškiai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė priėmė sprendimą kelti savo kandidatūrą artėjančiuose Seimo rinkimuose. Apie savo sprendimą ji paskelbė Facebook.

"Pastaruosius mėnesius sutikti ukmergiškiai nuolat mane ragina grįžti į politiką. Ilgai galvojau.... Turiu didžiulę politinę patirtį, gerai išmanau ekonominius, finansinius dalykus ir dabar, artėjant naujai pasaulinei ekonominei krizei, kuri neišvengiamai palies ir Lietuvos ekonomiką , o tuo pačiu ir mus visus, negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju. <...> Priėmiau sprendimą pati išsikelti kandidate į LR Seimą", — rašo savo žinutėje Graužinienė.

Pasak jos, šiandien VRK užregistravo ją kaip pretendentę į kandidatus. Jai dar teks surinkti 1000 Ukmergėje registruotų rinkėjų parašų.

Graužinienė pabrėžia, kad nori dirbti ir būti atskaitinga tik Ukmergės krašto žmonėms, ji suvokia, kad bus nelengva vienai stoti prieš partijų iškeltus kandidatus, bet tiki, kad "Ukmergės krašto žmonės gali išsirinkti ne partijų parinktą, o savo nepriklausomą kandidatą".

"Grįžtu į aktyvią politinę veiklą ir kviečiu mane palaikančius žmones į savo komandą. Grįžimo į aktyvią politiką tikslas neapsiriboja vien kandidatavimu į LR Seimą. Tai pasirengimas ateinantiems savivaldos ir mero rinkimams. Tikiu, kad per tą laiką man pavyks suburti sąžiningų, kompetentingų ir Ukmergės kraštą mylinčių žmonių komandą, kurie nori pokyčių Ukmergės gyvenime", — apibendrina savo sprendimą buvusi Seimo pirmininkė.

2013–2015 metais Graužinienė ėjo Darbo partijos pirmininkės pareigas. 2013 metų spalį tapo Seimo pirmininke, šias pareigas ėjo iki Seimo kadencijos pabaigos. 2015 metų kovą ji pasitraukė iš Darbo partijos pirmininkės pareigų, o 2016 metų spalį — ir iš partijos.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis