Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Espo konvencijos šalys palaikė Lietuvą dėl Astravo atominės elektrinės

52
(atnaujinta 09:16 2019.02.28)
Linas Linkevičius pažymėjo, kad šis Espo konvencijos šalių sprendimas — tai ilgalaikių Lietuvos institucijų pastangų, tarptautinio bendradarbiavimo ir aktyvaus diplomatinio darbo rezultatas

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vasario pradžioje Espo konvencijos šalių susitikime Ženevoje priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad Baltarusija pažeidžia Espo konvenciją — yra netinkamai parinkusi aikštelę atominės elektrinės statyboms Astrave.

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pristatė Espo sprendimą Vyriausybės pasitarime.

Ministras pažymėjo, kad šis Espo konvencijos šalių sprendimas — tai ilgalaikių Lietuvos institucijų pastangų, tarptautinio bendradarbiavimo ir aktyvaus diplomatinio darbo rezultatas.

"Espo konvencijos susitikime Ženevoje buvo pademonstruota išskirtinė ES šalių ir partnerių vienybė bei solidarumas su Lietuva", — teigė Linkevičius.

Kaip neatidėliotinas prioritetas Vyriausybės pasitarime buvo įvardintas visų ES streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų Astravo AE projekte pašalinimas.

2013 metais Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 metais patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus.

Komitetas 2017-2018 metais išnagrinėjo Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir nusprendė, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenciją, nepagrindusi savo galutinio sprendimo Astravą pasirinkti aikštele branduolinei jėgainei statyti.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija yra įsitikinusi, kad antibaltarusiškas sprendimas buvo priimtas, norint įtikti Lietuvai. Be to, pasak diplomatų, Vilniaus priešinimasis Baltarusijos AE statybai tapo "manija".

"Sunaikinę savo branduolinės energetikos pramonę ir atsisakę Baltarusijos pasiūlymų kartu statyti atominę elektrinę, Lietuvos politikai akivaizdžiai neturi kito pasirinkimo, kaip bandyti primesti atsakomybės prieš rinkėjus naštą", — pabrėžė URM.

Baltarusijos URM taip pat pažymėjo, kad Konvencijos pasitarimo sprendimas nėra susijęs su atominės elektrinės saugumu, nes tai nepatenka į Konvencijos įgaliojimus. Tuo tarpu Vilnius stengiasi susieti šiuos du klausimus ir "sąmoningai klaidina visus", teigia Baltarusijos diplomatai.

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Spalio mėnesį TATENA pareiškė, kad Baltarusijos atominėje elektrinėje sukurti "efektyviai veikiantys ir patikimi mechanizmai" avarinės parengties ir reagavimo srityje.

Anksčiau Baltarusija pareiškė, kad AE statyba Astrave artėja prie pabaigos. Astravo atominės elektrinės 1-ojo bloko "fizinis paleidimas" planuojamas 2019 metų kovą, o antrojo — 2020 metais.

52
Tegai:
Astravo AE
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuvai energetiškai nepriklausoma Baltarusija visiškai nenaudinga
Minskas kaltina Espo konvencijos šalis noru įtikti Lietuvai dėl Astravo AE
Ekspertas: Lietuva pralaimėjo "kryžiaus karą" prieš Baltarusijos AE
Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja
Paminklas Hariui Poteriui Londono centre

Londono centre pasirodė paminklas Hariui Poteriui

(atnaujinta 17:37 2020.10.01)
Skulptūra papildė projekto, skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, eksponatus, tarp kurių jau yra triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Londono centre, Lesterio aikštėje, pasirodė paminklas garsiam visame pasaulyje burtininkui Hariui Poteriui, praneša agentūra "Press Association".

Lenkų skulptoriaus Andžejaus Šimčiko (Andrzej Szymczyk) kūrinyje užfiksuota scena iš filmo "Haris Poteris ir Išminties akmuo", kur Hogvartso mokinys žaidžia kvidičą.

Bronzinis paminklas Hariui Poteriui įrengtas Londono Lesterio aikštėje, netoli kino teatro "Odeon", kur 2001 metais įvyko pasaulinė filmo premjera.

Skulptūra, vaizduojanti aktorių Danielį Redklifą (Daniel Radcliffe), taps projekto "Scenos aikštėje" (angl. "Scenes in the Square"), skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, dalimi. Įgyvendinant šį projektą, kuris tęsis iki 2023 metų liepos, Lesterio aikštėje jau įrengtos triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros.

Septynių britų rašytojos Džoanos Rouling (Joanne Rowling) romanų apie Harį Poterį serija, parašyta 1997–2007 metais, išleista 400 milijonų egzempliorių tiražu ir išversta į 65 pasaulio kalbas.

Tegai:
Didžioji Britanija, Londonas, Haris Poteris
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Paaiškėjo, apie ką gali būti naujas filmas apie Harį Poterį
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku