Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentė ir premjeras susiginčijo dėl Astravo AE "plano-chuligano"

121
(atnaujinta 08:58 2019.03.01)
Lietuvos vadovė nepritarė Vyriausybės vadovo siūlymui dėl kaimyninėje šalyje statomos atominės elektrinės

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nesutaria dėl Baltarusijos atominės elektrinės likimo, praneša "Parlamentskaja gazeta".

Anksčiau Skvernelis teigė, kad turi paruošęs Minskui "planą-chuliganą" dėl statomos elektrinės.

"Ką mes galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: "Uždarykite"", — sakė Vyriausybės vadovas.

Respublikos prezidentė nepritarė ministrui pirmininkui ir kategoriškai pareiškė, kad Baltarusijos AE turėtų būti uždaryta.

"Tarptautinės organizacijos yra patvirtinusios, kad Astravo AE aikštelė parinkta nesaugi, o pati branduolinė jėgainė kelia grėsmę. Todėl būtina siekti Astravo AE uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei užtenka politinės valios", — cituoja prezidentę jos spaudos tarnyba.

Kalbėdama apie "nesaugią" aikštelę, Grybauskaitė turi omenyje vasario mėnesį įvykusio Espo konvencijos šalių Ženevoje susitikimo sprendimą. Dokumente teigiama, kad Baltarusija nepateikė visuomenei "pakankamai" informacijos apie tai, kodėl kaip jėgainės statybos vieta buvo pasirinktas Astravas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Konvencijos dalyvės pasirinko "antibaltarusišką" sprendimą, norėdamos įtikti Lietuvai.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Baltarusijos AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

121
Tegai:
Astravo AE, Saulius Skvernelis, Dalia Grybauskaitė, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (430)
Dar šia tema
Baltarusija patarė Lietuvai sumažinti "karingą įkarštį"
Minskas kaltina Espo konvencijos šalis noru įtikti Lietuvai dėl Astravo AE
Ekspertas: Lietuva pralaimėjo "kryžiaus karą" prieš Baltarusijos AE
Espo konvencijos šalys palaikė Lietuvą dėl Astravo atominės elektrinės
Viktoras Uspaskichas, archyvinė nuotrauka

Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus

(atnaujinta 16:22 2020.10.27)
Anksčiau žurnalistas Andrius Tapinas, susirgęs koronaviruso infekcija, užsiminė, nuo ko galėjo užsikrėsti

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas atliko testą koronaviruso infekcijos nustatymui. Jis pasirodė esąs neigiamas.

Patvirtindamas savo žodžius, politikas savo puslapyje Facebook pasidalino ekrano kopijos nuotrauka, iš kurios matyti, kad jis neserga COVID-19, rezultatas gautas pirmadienį.

"Paneigiant visokias manipuliacijas: gavau atsakymą man atlikto COVID-19 testo. Atsakymas neigiamas. Linkiu visiems sveikatos ir gauti panašų atsakymą", — teigė Uspaskichas.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Darbo partijos lyderis galėjo susirgti COVID-19.

Be to, žurnalistas Andrius Tapinas, kuriam buvo patvirtintas užsikrėtimas COVID-19, prisiminė, kad bendravo su Uspaskichu ir turi už ką jam padėkoti.

Lietuvoje didėja žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, skaičius. Naujausiais duomenimis,  nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinta 11362 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 6844 žmonės, 4329 žmonės pasveiko. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 141 gyvybę.

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 43,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Viktoras Uspaskichas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Užsikrėtusių COVID-19 "Maxima" darbuotojų skaičius šalyje auga
COVID-19 Lietuvoje: protrūkiai plinta ugdymo ir sveikatos įstaigose, mirė dar 5 žmonės
Dūmai nuo ugnies virš Stepanakerto miesto namų, archyvinė nuotrauka

"Lengvas atvejis". Kodėl JAV nesugebėjo susitaikyti su Baku ir Jerevanu

(atnaujinta 15:53 2020.10.27)
Vykstant prešrinkiminėms kovoms JAV kandidatai į prezidentus naudoja įvairius geopolitinius pretekstus, tačiau, regis, susidomėjimas Kalnų Karabacho konfliktu išnyks, kai tik paaiškės naujojo prezidento vardas

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Kovos Kalnų Karabache tęsiasi jau mėnesį, trys bandymai paskelbti humanitarines paliaubas nepavyko. Paliaubos, dėl kurių derėtasi tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, beveik iškart buvo sužlugdytos. Amerikiečiai žada atkurti tvarką regione, tačiau mažai žmonių jais pasitiki. Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Amerikos pabudimas

"Jungtinės Valstijos prisidėjo prie rezultatyvių Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų ir ESBO Minsko grupių pirmininkų derybų. Mūsų pastangos nukreiptos į konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą", — trečias humanitarines paliaubas anonsavo Valstybės departamentas.

Atsižvelgdamas į dviejų ankstesnių susitarimų, sudarytų tarpininkaujant Rusijai, sulaužymą Maikas Pompėjas asmeniškai garantavo: "Zohrabas Mnacakanianas ir Džeihunas Bairamovas (Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai — Sputnik) patikino, kad laikysis paliaubų sąlygų".

Donaldas Trampas taip pat parodė, kad dalyvauja sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą. Kalbėdamas prieš savo šalininkus Naujajame Hampšyre, prezidentas pažadėjo "susitvarkyti" su Kaukazo karu. "Kodėl ne? Manau, kad tai yra lengvas atvejis, kai žinai, ką daryti", — sakė Baltųjų rūmų vadovas.

Naujasis Hampšyras yra viena iš valstijų, kur ne visi rinkėjai apsisprendė, kam rinkimuose teikti pirmenybę. Norėdamas užkariauti didžiosios armėnų diasporos regione balsus, Trampas kreipėsi tiesiai į ją.

"Pažvelkite į armėnus — jie yra nuostabūs žmonės. Jie pragariškai daug kovojo. Jie yra labai darbšti tauta. Ir mes jiems padėsime. Padėjome Serbijai ir Kosovui išspręsti problemas. Padėsime ir Kalnų Karabachui. Mūsų tikslas yra išgelbėti žmonių gyvybes", — miniai plojant sakė JAV lyderis.

Amerikiečių bandymus pasodinti Armėniją ir Azerbaidžaną prie derybų stalo palaikė ir Rusijos prezidentas. "Tikiuosi, kad Vašingtonas veiks vieningai su mumis ir padės susitarti", — pabrėžė Vladimiras Putinas.

Paliaubų nutraukimas

Humanitarinė paliaubos įsigaliojo spalio 26 dieną, 08:00 ryto vietos laiku (07:00 Maskvos laiku). Tačiau nepraėjo nė pusvalandžio, kaip oponentai pradėjo kalbėti apie susitarimų laužymą.

Azerbaidžano pusė apkaltino Armėnijos ginkluotąsias pajėgas apšaudžius Tartarą ir gyvenvietes, besiribojančias su Kalnų Karabachu. Netrukus sekė Armėnijos gynybos ministerijos pareiškimas. Jame sakoma, kad Azerbaidžano kariuomenė atidarė artilerijos ugnį "šiaurės rytų kontaktinės linijos kryptimi".

Konfliktas Karabache
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Nepripažinta respublika dezinformaciją pavadino "tiek žinia apie paliaubų pažeidimą, tiek žodžiais apie Azerbaidžano pozicijų apšaudymą pietuose". Tačiau arčiau vidurdienio jie pripažino, kad trečiosios humanitarinės paliaubos buvo sulaužytos. Stepanakertas apkaltino Baku paleidus raketą į vieną iš Martunio regiono kaimų Karabache.

Tuo tarpu tiek Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, tiek Kalnų Karabacho Respublikos (KKR) vadovas Arajikas Arutiunianas pareiškė , kad yra pasirengę laikytis paliaubų.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas neprieštaravo laikinam atokvėpiui. Tuo tarpu jis paragino tarptautinius tarpininkus laikytis neutralumo.

"Jei jie nori paliaubų, tegul jie liepia Armėnijai palikti mūsų teritorijas. Jei taip neatsitiks, eisime iki galo", — perspėjo Azerbaidžano lyderis.

Sergejus Lavrovas taip pat kreipėsi į "išorinius žaidėjus", dalyvaujančius Kalnų Karabacho konflikte. Visų pirma jis rekomendavo Turkijai panaudoti įtaką Kaukaze. "Turėjau keletą telefoninių pokalbių Kalnų Karabacho tema su Turkijos užsienio reikalų ministru Čavušoglu. Mes stengiamės įtikinti Ankarą palaikyti taikaus susitarimo liniją", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Turkijos žaidimai

ESBO Minsko grupė neatsisako bandymų sutaikyti oponentus. Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, pirmininkai Ženevoje susitiks su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais. Tačiau RIA Novosti kalbinti ekspertai tai vertina skeptiškai.

"Svarbu, kad pačios konfliktuojančios šalys būtų suinteresuotos. Kol kas tokio požiūrio nėra. Kiekvieną kartą Azerbaidžano pusė atnaujina Kalnų Karabacho apšaudymą. Dronai nuolat skraido į Armėnijos teritoriją. Tai rodo, kad Baku neketina sustoti", — sakė Armėnijos viešojo administravimo akademijos regioninių tyrimų centro mokslininkas Džonis Melikianas.

Jis pažymi, kad Jerevanas remia ESBO Minsko grupės pastangas, tačiau procesą vilkina Turkija, kuri konflikte yra Azerbaidžano pusėje.

"Maskva, Vašingtonas, Paryžius reikalauja paliaubų. Ankara priešinasi ir kursto Baku ginkluotai konfrontacijai. Tuo tarpu Turkijos pusė neslepia, kad nori tapti ESBO Minsko grupės pirmininke. Jei taip atsitiks, formatas bus sunaikintas", — sako ekspertas.

Amerikos iniciatyvos

Rusijos Kaukazo ekspertas Nurlanas Gasymovas neabejoja, kad JAV tarpininkavimas Kalnų Karabacho konflikte buvo pasmerktas nuo pat pradžių. Abi pusės, anot jo, skelbia paliaubas, kad pritrauktų papildomų rezervų ir sustiprintų savo pozicijas konflikto zonoje.

"Dėl Lačino koridoriaus vyksta įnirtingos kovos. Jei Azerbaidžanas jį užgrobs, tiesioginis ryšys tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho bus nutrauktas. Tai radikaliai pakeis derinimą. Baku metė daug jėgų Lačinui, dabar Azerbaidžanui paliaubos nėra parankios", — sakė Gasimovas.

Karo veiksmai Kalnų Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

Ekspertas aktyvų Vašingtono dalyvavimą sieja su Amerikos rinkimų kampanija. Tačiau jis įsitikinęs, kad naujoji JAV administracija greitai praras susidomėjimą Pietų Kaukazu.

"Vienintelis atvejis, kai Vašingtonas parodė iniciatyvą, buvo 2001 metais. Tada susitikime Ki Veste JAV derybininkas Paulas Goblis pasiūlė teritorijų mainų planą: septyni regionai aplink Kalnų Karabachą grąžinami Azerbaidžanui, o Baku perduoda KKR ir Lačino koridorių Armėnijai, gaudamas Megrio koridorių — siauras ruožas prie Armėnijos ir Irano sienos. Tačiau Jerevanas atsisakė — Irano siena sujungia šalį su išoriniu pasauliu. Baku Goblio planas reiškė KKR praradimą, o Geidaras Alijevas taip pat nesutiko su sandoriu", — sakė Gasymovas.

Jis aiškina JAV veiksmus Kalnų Karabacho konflikto atžvilgiu devintajame dešimtmetyje ne tiek skatinamus noro sutaikyti šalis, kiek noro "užsitikrinti savo investicijas į Kaukazo naftos ir dujų sektorių".

"Tada Vakarai daug investavo į dujų ir naftos vamzdynų statybą Pietų Kaukaze. Azerbaidžano nafta buvo vertinama kaip alternatyva Rusijos energijos ištekliams Europoje, o amerikiečiai visokeriopai ją palaikė. Karas galėjo užkirsti kelią šių projektų įgyvendinimui. Tačiau po Goblio plano nesėkmės Vašingtonas taikos palaikymo iniciatyvą visiškai perkėlė Rusijai", — primena Gasymovas.

Sutarimas su Maskva

Pavelas Koškinas, JAV ir Kanados instituto vyresnysis bendradarbis, taip pat sieja Amerikos taikos palaikymą su priešrinkimine situacija.

Griuvėsiai Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

"Trampui svarbu gauti armėnų diasporos balsus neapsisprendusiose valstijose. Iš čia pažadai padėti išspręsti konfliktą. Tačiau po rinkimų Vašingtonas vėl pamirš apie Kaukazą", — prognozuoja ekspertas.

Ilgalaikį amerikiečių atsiribojimą nuo Kalnų Karabacho konflikto Koškinas paaiškina tuo, kad konfliktas jam atrodė valdomas. "Skirtingai nei situacija Ukrainoje ar Gruzijoje, JAV šios problemos nesuvokė kaip painios. Su Maskva visada buvo sutarimas, ko negalima pasakyti apie kitus įšaldytus konfliktus".

Kad ir kas taptų naujuoju Baltųjų rūmų vadovu, susidomėjimas Kalnų Karabachu išliks nežymus, įsitikinęs Koškinas. Tačiau svarbu, kad tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur Vašingtonas remiasi Maskvos nuomone.

Tegai:
Armėnija, Azerbaidžanas, JAV, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Baku yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Jerevanu dėl Karabacho
Alijevas ir Pašinianas iššifravo "pagrindinius atsiskaitymo principus"
"Raudonoji linija": ar Azerbaidžanas ir Armėnija pasieks kompromisą?
Erdoganas apkaltino Rusiją, JAV ir Prancūziją ginklų tiekimu Armėnijai
Дата 28 ноября, литовский

Kokia šiandien diena: spalio 28-osios šventės

(atnaujinta 17:02 2020.10.27)
Nuo spalio 28 dienos iki metų galo lieka 64 dienos, dienos ilgumas — 09 val. 39 min. Savo gimtadienį šią dieną švenčia Petras Gražulis, jam sukanka 62 metai

Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 302-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

2020 metų spalio 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 16:52, dienos ilgumas — 09 val. 39 min.

Simajudas, Vėlių paminėklai

Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji — pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi — Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino "vėlinių", ir "vėlių" mėnesiais.

Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Katalikai šią dieną mini šv. apaštalus Simoną ir Judą (Tadą)

Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.

Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 metais.

Ši diena istorijoje

1793 metais — gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas bei švietėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 metais.

1913 metais — gimė dailininkė Marija Cvirkienė.
1939 metais — Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos. Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai.

2014 metais — eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių rašytojas Romualdas Granauskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Almana, Almanas, Almė, Almilė, Almis, Daukanta, Daukantas, Daukintė, Gaudrė, Gaudrimas, Gaudrius, Sima, Simanas, Simas, Simona, Simonas, Skirmantas, Simonas, Tadas, Tadė.

Savo gimtadienį šią dieną švenčia garsus politikas, neseniai vėl perrinktas į Seimą Petras Gražulis .

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai