Baltarusijos AE

Ekspertė: Lietuva nedarys nuolaidų Baltarusijos AE, nepaisant akivaizdžios naudos

95
(atnaujinta 14:32 2019.03.01)
Elektrinės statyba galėtų būti naudinga Lietuvos ekonomikai, tačiau respublikos vyriausybės sprendimai politizuoti, mano ekspertė Jevgenija Voiko

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis turi skirtingas nuomones apie Baltarusijos atominės elektrinės (AE) likimą. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad jis turi "planą-chuliganą" Minskui statomos AE atžvilgiu, tačiau Lietuvos vadovė pareiškė, kad objektas turėtų būti uždarytas.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Taikomosios politologijos katedros docentė Jevgenija Voiko pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė neturi aiškaus požiūrio į Baltarusijos AE statybos efektyvumą.

"Grybauskaitė taip laikosi savo linijos, nuo kurios nenukrypsta, jog bet kokie sutikimai gali būti įvertinti kaip nuolaidumas. <...> Žinoma, yra protingų vertinimų, ir manau, kad tai yra susiję, visų pirma, su adekvačiu ekonominės situacijos suvokimu, kad tai galėtų būti naudinga Lietuvos ekonomikai. Bet politika čia, kaip ir kituose klausimuose, nugalėjo, ir Vilnius nėra pasirengęs ieškoti kompromiso, sprendimai priimti", — pasakė ekspertė.

Voiko taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius ne kartą teigė, jog nėra pasirengęs bendradarbiauti su Baltarusija elektrinės statybų klausimu.

"Yra bandymų bendradarbiauti, tačiau politinė įtaka vis dar dominuoja", — pasakė ekspertė.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Baltarusijos AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

95
Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (372)
Dar šia tema
Espo konvencijos šalys palaikė Lietuvą dėl Astravo atominės elektrinės
Ekspertas: Lietuva pralaimėjo "kryžiaus karą" prieš Baltarusijos AE
Minskas kaltina Espo konvencijos šalis noru įtikti Lietuvai dėl Astravo AE
Baltarusija patarė Lietuvai sumažinti "karingą įkarštį"
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 16:36 2020.08.03)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TACC".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių žmonių.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė