Politologas Armenas Gasparianas

Politologas: Lietuva užslėpė skriaudą Baltarusijai dėl Ignalinos AE

104
(atnaujinta 09:19 2019.03.10)
Politologo teigimu, visi Lietuvos Respublikos pasiūlymai dėl Baltarusijos atominės elektrinės yra susiję su "gilia nuoskauda" ir politiniais interesais

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Planas dėl Baltarusijos atominės elektrinės (AE) reikalingas Lietuvos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui tik tam, "kad pakalbėtų", mano politologas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Skvernelis kreipėsi į Minską su oficialiu laišku, kuriame jis pasiūlė naudoti Baltarusijos AE sukurtą infrastruktūrą, kad sukurtų gamtinių dujų elektrinę. Premjero sumanymu, Baltarusija galėtų pirkti kurą iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje.

"Įtariu, kad "didieji Baltijos šalių protai" net negalvoja apie efektyvumą. Bet kalba apie tai, kas "man nepatinka"... Darbotvarkės tikslas — tik pakalbėti", — pasakė Gasparianas interviu Sputnik Lietuva.

Pasak politologo, Lietuva užslėpė "gilią nuoskaudą" Baltarusijai dėl to, kad ten statoma branduolinė elektrinė, o Vilnius savo atsisakė.

"Jūs tai turėjote (Ignalinos AE — Sputnik). Jūs (Lietuva — Sputnik) tai sunaikinote. Dabar esate nepatenkinti tuo, kas daroma kaimyninės valstybės teritorijoje", — pasakė Gasparianas.

Politologas pažymėjo, kad Minskas turi visas teises iš viso neklausyti Baltijos šalių politikų.

"Ji (Baltarusijos AE — Sputnik) nėra jūsų šalies teritorijoje — pirma. Antra, ji (Baltarusija — Sputnik) netgi ne Europos Sąjungos narė, ir iš esmės, į normas, kurios priimtos ES, Minskas gali nusispjauti iš aukščiausios varpinės", — pabrėžė Gasparianas.

Ekspertas paaiškino, kodėl Minskas nepirks Lietuvos SGD Baltarusijos AE >>

Pasak politologo, Baltarusijos atominės elektrinės klausimu Lietuva pirmiausia turėtų atsižvelgti į TATENA ekspertų, kurie patvirtino atominės elektrinės Astrave saugumą, nuomonę.

Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri pasisako prieš objekto atsiradimą kaimyninėje šalyje.

Lietuvos nuolat tvirtina, kad Baltarusijos AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuva net priėmė įstatymą, draudžiantį eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Baltarusija ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad Baltarusijos kaimyninėms šalims nėra rizikos. Lietuvos išpuolius Minskas laiko politizuotais.

Po informacijos apie oficialų Skvernelio laišką Minskas pareiškė, kad Baltarusijos atominės elektrinės tema Lietuvoje vėl pradėjo intensyvėti artėjant prezidento rinkimams, kuriuose dalyvaus ir dabartinis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas.

104
Tegai:
Armenas Gasparianas, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (539)
Dar šia tema
Grybauskaitė padėkojo Austrijai už paramą Lietuvai dėl Astravo AE
Baltarusijos AE ir toliau audrina Lietuvą
Energetikos ekspertas: Lietuva pavėlavo su savo pasiūlymais dėl Astravo AE
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
AstraZeneca

PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę

(atnaujinta 22:42 2021.04.15)
Nepaisant didelio koronaviruso aukomis tapusių pacientų skaičiaus, Europoje yra signalų apie infekcijų sumažėjimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.

Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.

"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.

Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.

Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne ​​užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.

Vakcinacija Europoje

PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.

Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.

Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.

PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje