Latvijos ir Rusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: vietoj kovos su išnykimu Latvija stato tvoras prie Rusijos Federacijos sienos

100
(atnaujinta 12:35 2019.03.12)
Latvija užbaigė tvoros su spygliuota viela statybą pasienyje su Rusija

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Latvijos valdžios institucijos užsimerkia prieš realias problemas, nes jas sunku išspręsti, ir ieško išgalvotų problemų, mano ekspertas Nikolajus Meževičius.

Latvija užbaigė tvoros su spygliuota viela statybą pasienyje su Rusija. Aptvertos teritorijos ilgis yra 93 km. Kai kuriose vietose tvoros aukštis siekia 2,7 metrus. Bendros statybos išlaidos sudaro daugiau nei 21 mln. eurų.

Pasak  "Sputnik Lietuva" Baltijos studijų asociacijos prezidento, ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus Nikolajaus Meževičiaus, tokios sienos statyba Latvijoje yra nepagrįsta nei ekonominiu, nei kovos su nelegalia migracija požiūriu, nes realybėje migrantų srauto nėra.

"Labiausiai tikėtina, kad mes susiduriame su paranojiška baime, nes ji neturi racionalaus pagrindo ir jai jo nereikia. Be to, tokie veiksmai leidžia konsoliduoti visuomenę. Lengviau kovoti su neegzistuojančia grėsme, nei su ta, kuri iš tikrųjų egzistuoja, pavyzdžiui, su Latvijos išnykimu. Daugumai darbingo amžiaus gyventojų išvykus į kitas šalis, socialinio kapitalo kokybė mažėja, tai galima pastebėti bet kuriame Latvijos mieste, įskaitant Rygą, tačiau su tuo kovoti sunku. Tvora — tai realybė, kuri pabrėžia likusį Latvijos suverenumą, bet iš tikrųjų nesuteikia jokios naudos, išskyrus, žinoma, naudą statybininkams, kurie gaus atlyginimą už tvoros statybą", — pažymėjo ekspertas.

Bendra Latvijos ir Rusijos siena siekia 283,6 km, tvoros statybos kainavo 21,168 mln. eurų.

Lietuvos valdžia planuoja pastatyti tvorą ties Lietuvos siena su Baltarusija iki 2020 metų.

100
Tegai:
tvora, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau
Nenaudinga tvora: kiek kainuoja raktai nuo Lietuvos sienos?
Lenkija rengiasi apsitverti tvora nuo Ukrainos ir Baltarusijos
Protestai Minske

Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė

(atnaujinta 16:01 2020.08.13)
Tokios šalys nemato "rąsto savo akyje" ir nuolat kaltina Rusiją "kišimusi", mano analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvai kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus — tai absoliuti norma, interviu Sputnik Lietuva pasakė politinis analitikas Aleksandras Nosovičius.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai kreipėsi į Baltarusijos valdžią su prašymu imtis skubių priemonių konfliktinei situacijai šalyje išspręsti. Jis pateikė kaimyninei valstybei trijų punktų planą, kaip įveikti krizę.

Nausėda pažymėjo, kad respublika suinteresuota stabiliu, demokratišku, nepriklausomu ir klestinčiu kaimynu. Tačiau, pasak prezidento, tai nesuderinama su pastarųjų dienų įvykiais.

Analitikas Aleksandras Nosovičius tokį elgesį pavadino kišimusi į kitų šalių vidaus reikalus.

"Mes gi visi suprantame, kad tik Rusijai draudžiama kištis į kitų šalių vidaus reikalus. O visos kitos, jei jos yra NATO ar Europos Sąjungos narės, yra Jungtinių Valstijų sąjungininkės, o juo labiau, jei tai pačios JAV, turi visas teises įsitraukti į kitų valstybių vidaus politiką, net provokuoti ten ir organizuoti riaušes. Tai, ką matome Baltarusijos pavyzdyje, kur Lenkija aktyviausiai dalyvauja masinių protestų organizavime. Iš Lenkijos biudžeto remiama lenkų valstybinė žiniasklaida sukūrė savo Telegram kanalus, per kuriuos koordinuojamas protestas Baltarusijoje. Panašiai elgiasi Lietuva, ir ji taip elgiasi Baltarusijos atžvilgiu ne tik dabar, bet ir pastaruosius 20 metų", — pasakė jis.

Nosovičius pridūrė, kad Lietuvoje sukūrta "tikra infrastruktūra Baltarusijos opozicijai atkurti". Anot jo, tai yra ir Europos humanitarinis universitetas Vilniuje, ir nekomercinės organizacijos.

"Lietuvai kišimasis į kitų valstybių vidaus reikalus, kurį ji laiko prioritetine kriptimi, pirmiausia tai kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus — tai absoliuti norma. <...> Pastaraisiais metais tai buvo labai pastebima Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu. Ten buvo akivaizdu, kad Lietuvos valdžia glaudžiai bendradarbiauja su Baltarusijos opozicija. Jos veikė kartu kovoje su Baltarusijos AE. <...> Baltarusijos opozicija palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos politine elita", — pasakė analitikas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja atsidūrė antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Rinkimai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsiasi jau ketvirtą dieną.  Į įvairių miestų gatves išeinantys demonstrantai yra nepatenkinti rinkimų organizavimu ir rezultatais. Visi keturi opozicijos kandidatai užginčijo rezultatus.

Antradienį Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad atvažiavo pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Ketvirtadienį Baltarusijos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają. Taip tat VRK svetainėje buvo paskelbtas visų respublikos regionų balsavimo rezultatų suskirstymas.

Tegai:
protestai, rinkimai, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Protestai Minske

Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 13:29 2020.08.13)
Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi suteikti prieglobstį baltarusiams dėl humanitarinių priežasčių, ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius.

"Lietuva yra pasirengusi ir svarsto galimybę dėl humanitarinių priežasčių priimti baltarusius, kenčiančius dėl nuolatinio netinkamo elgesio", — Twitter parašė ministras.

Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo".

Anot ministro, Lietuvos valdžia Tichanovskajai suteikė būstą ir apsaugą.

Linkevičius taip pat sakė, kad kartu su Tichanovskaja į Lietuvą atvyko jos būstinės vadovė Marija Moroz.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų. 

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
Kompiuteris

NVSC paragino keliaujančius anketas pildyti elektoriniu būdu

(atnaujinta 14:07 2020.08.13)
NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigaliojus prievolei, kai kiekvienas oro ar jūrų transportu į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas privalo pateikti savo asmens duomenis, užpildydamas anketą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina žmones tą padaryti elektroniniu būdu NVSC.

Pasak NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, kol kas tik nedidelė dalis keliautojų užpildo anketas elektroniniu būdu. Per vakar dieną Vilniaus oro uoste surinkta daugiau nei 500 popierinių anketų, kurių duomenis specialistams dar reikia suvesti į informacinę sistemą.

"Tenka apgailestauti, kad žmonės pirmenybę teikia popierinėms anketoms. Tai labai apsunkina ir prailgina procesą, gaištamas ne tik specialistų, bet ir pačių keliautojų laikas. Tad labai raginame žmones naudotis galimybe užpildyti šią formą elektroniniu būdu. Tą, pavyzdžiui, galima padaryti dar prieš kelionę, laukiant lėktuvo oro uoste", — sakė ji. 

NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje.  

Anketoje žmonės turi nurodyti vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, lankytas šalis, kontaktinius duomenis, taip pat skrydžio numerį, sėdėjimo vietą lėktuve ar kelte.

14-kos dienų saviizoliacija nuo atvykimo į Lietuvą dienos privaloma visiems, atvykusiems iš paveiktų teritorijų, bei užsieniečiams, atvykusiems iš trečiųjų šalių.

Tegai:
koronavirusas, keliautojai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis