Seimo narė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Premjero "planas-chuliganas" verčia užsienio reikalų ministrą aiškintis Seimui

100
(atnaujinta 13:05 2019.03.14)
Parlamentarams premjero pareiškimai sukėlė daug klausimų dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu nuoseklumo bei vieningumo

VILNIUS, kovo 14 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius artimiausiame Seimo posėdyje turės viešai paaiškinti dėl premjero Sauliaus Skvernelio paskelbto "plano-chuligano", susijusio su Astravo AE, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentarams premjero pareiškimai sukėlė daug klausimų dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu nuoseklumo bei vieningumo. Seimo statutas numato atskirą atvejį, kuomet Vyriausybės narys privalo viešai atsakyti Seime, kai tokį reikalavimą pasirašo ne mažiau kaip 10 Seimo narių.

"Lietuvos vykdoma užsienio politika gali duoti ilgalaikių rezultatų tik tada, kai ji yra nuosekli, vieninga, suderinta tarp visų valdžios šakų, remiasi tarptautine teise ir vertybėmis. Sauliaus Skvernelio Baltarusijai teiktas "planas-chuliganas", kuriuo Astravo jėgainę jis siūlo transformuoti į dujinę, nepaisant to, kad procesas techniškai yra itin sudėtingas ir brangus, panašu, nebuvo nei aptartas, nei derintas. Tokia situacija kelia didelių reputacinių rizikų Lietuvai ir jos vykdomai užsienio politikai. Todėl kviečiame užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių išsamiai paaiškinti šios premjero iniciatyvos aplinkybes, pateikti jos vertinimą ir išdėstyti Lietuvos vykdomos užsienio politikos oficialią poziciją", — teigė viena iš klausimų iniciatorių Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Seimo narių grupė užsienio reikalų ministro klausia, ar premjero Skvernelio pasiūlymai Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės buvo derinami ir su kitomis valstybės institucijomis. Jei taip, kokia buvo ministro ir Užsienio reikalų ministerijos pozicija, ar pasiūlymai buvo suderinti su už Lietuvos užsienio politikos vykdymą atsakinga Prezidente, ar jie buvo derinti su kuo nors iš partnerių Europos Sąjungoje.

Ministro taip pat klausiama, ar jam yra žinoma apie Lietuvos valstybės pareigūnų oficialias (arba neoficialias) diskusijas bei aptarinėjamus siūlymus dėl galimybės pakeisti Lietuvos poziciją dėl ES–Baltarusijos partnerystės sutarties?

Seimo narių vertinimu, techniškai ir politiškai toks pasiūlymas atrodo nesolidžiai ir gali padaryti didelę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai, ypač strateginiais klausimais, susijusiais su Astravu, sutrukdyti ligšiolines Lietuvos pastangas sukurti ES koaliciją nepirkti elektros iš šios nesaugios atominės elektrinės, bei klausiama, kas prisiims atsakomybę už tokios reputacinės ir diplomatinės žalos pasekmes?

Anot klausimus keliančių Seimo narių, Lietuvoje negali būti atskiros, nesuderintos su užsienio reikalų ministru bei Prezidente užsienio politikos vykdymo.

"Ar neketinate trauktis iš užsienio reikalų ministro posto dėl nesuderinamų Jūsų ir premjero pozicijų vienu iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimu?" — užsienio reikalų ministro klausia Seimo narių grupė.

100
Tegai:
klausimai, užsienio politika
Dar šia tema
Astravo AE pavirsta... Lietuva papasakojo Minskui anekdotą apie dujų stotį
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas

(atnaujinta 15:32 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeiti į gatves, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tichanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė