Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka

Žmogaus teisių aktyvistas teigia, kad Lietuvoje vyksta nacių nusikaltėlių kultas

207
(atnaujinta 12:09 2019.03.18)
Fašistinis režimas Lietuvoje faktiškai kuria visuotinę piliečių persekiojimo, cenzūros ir knygų draudimo sistemą. Šią nuomonę išreiškė debatų klubo ir Kaliningrado RuBaltic.ru portalo organizuotoje viešoje diskusijoje žmogaus teisių aktyvistas, Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas

Pasak Grabausko, nacizmo tema yra gana svarbi visai Europai. "Nuo 2011 metų aš esu kairiųjų judėjimo antifašistų gretose narys. Per visą šį laikotarpį, atrodo, suspėjau pamatyti visus Lietuvos gestapo metodus — areštus, kratas, teismus, apklausas. Algirdas Paleckis, Viačeslavas Titovas ir daugelis kitų visai patyrė", — sakė žmogaus teisių gynėjas.

Jo nuomone, buvęs deputatas Paleckis yra tikras naujųjų laikų politinis kalinys.

"Pastaruosius keturis su puse mėnesio jis uždarytas kalėjime. Gegužės pradžioje, kiek žinau, jį žada paleisti", — sakė Giedrius Grabauskas.

Panaši istorija nutiko su karo istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" vadovu Viktoru Orlovu, kurio namuose neseniai buvo atlikta krata.

"Kovo 26 dieną Lietuvoje prasidės teismo procesas, kurio metu Viačeslavui Titovui bus pateikti kaltinimai dėl jo abejonių  "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago) herojiškumu pagal tris straipsnius. Pareigūnai mano, kad tai yra sunkus nusikaltimas, už kurį gresia iki šešerių metų kalėjimo.  Žmogaus — šalies patrioto — orumo pažeminimas, žodžio laisvės suvaržymas, mano nuomone, byloja apie tai, kad šiame Europos pakraštyje vyksta rimti žmogaus teisių pažeidimai", — teigia Grabauskas.

"Lietuvoje yra keletas fašizmo atgaivinimo požymių", — sakė žmogaus teisių gynėjas. "Vyriausybė sukūrė nacių nusikaltėlių kultą Lietuvoje. Šimtai paminklų pastatyti fašistų rėmėjams, tiems, kurie masiškai žudė ir degino žmones. Žinoma, ne visi Seimo nariai sako, kad tai yra didvyriai ir kad paminklai turi būti pastatyti miestų centruose, tačiau Lietuva seka nacizmo šlovinimo keliu, o šalyje persekiojami tie žmonės, kurie atskleidžia istorinę tiesą".

"Kitas ženklas yra atvira neo-nacių veikla Lietuvoje, kuri propaguoja savo idėjas Seime. Be to, jų žygiai tapo tradicija, pavyzdžiui, kiekvienų metų liepos mėnesį rengiamos eitynės "Žaliųjų velnių keliais" ir kita veikla. Yra glaudus ryšys tarp Lietuvos neonacistų Ukrainos Banderos idealogijos sekėjų iš "Azovo", "Aydaro" ir kitų grupuočių. Be to, Lietuvoje vyksta baudžiamasis antifašistų persekiojimas, paminklų sovietų kariams ir antifašistams griovimas. Rūtos Vanagaitės, Galinos Sapožnikovos ir kitų autorių knygų draudimas. Galinos Sapožnikovos, Aleksandro Diukovo, Igorio Revino ir kitų istorikų, žurnalistų ir politikų deportacija iš šalies. Šalyje skatinama ksenofobija, rusofobija, antisemitizmas ir antisovietizmas", — sako Grabauskas.

Pasak Lietuvos socialistų fronto pirmininko, persekiojimai sustiprėjo po 2014 metų. Vilniaus rusakalbių mokyklų mokytojų grupei buvo iškelta baudžiamoji byla, nes jų mokiniai išvyko į stovyklas Rusijoje ir Kirgizijoje. Po metų byla buvo nutraukta. 2015 metų sausio mėnesį iškelta baudžiamoji byla 11 Lietuvos piliečių — Socialistų fronto, judėjimo "Būkim vieningi" ir kitų organizacijų nariams. Jų namuose atliktos kratos, jie buvo kviečiami į apklausas, buvo iškeltos bylos.

"Galinos Sapožnikovos, Rūtos Vanagaitės ir kitų autorių knygos yra pašalintos iš knygynų ir bibliotekų. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama antisemitinė literatūra, uždrausta Rusijoje ir kitose šalyse, — sako žmogaus teisių gynėjas Lietuvoje. ― Rašytojas Ivaškevičius persekiojamas dėl jo išleistos knygos "Žali"... Manau, kad tai yra atviras fašistinio režimo pasireiškimas".

Grabausko teigimu, ryšius tarp Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos dirbtinai stengiamasi nuslopinti. Spaudimas yra skirtingas — per valdžios institucijas, propagandą.

"Globalistų, Vakarų žvalgybos agentūrų pajėgos, mano nuomone, pavertė Lietuvos valdžios atstovus marionetėmis. Kai kurie žmonės man sako: "Nemanėme, kad sulauksime tokių klastingų laikų"".

"Manau, kad ateitis priklauso internacionalizmui, tradicijoms, pagarbai ir tautų draugystei. Gaila, kad dabar vyksta tokie dalykai, bet tikėkimės, kad sulauksime geresnių laikų", — sakė Grabauskas.

Žmogaus teisių aktyvisto nuomone, pirmiausia Lietuvoje reikia skatinti antifašizmą, šviesti žmones, pateikti didvyriškumo pavyzdžių. Tai turėtų būti daroma palaipsniui.

Pasak žurnalisto, karo dalyvių vaikaičiai ir anūkai turės užbaigti Antrąjį pasaulinį karą.

"Jei pažvelgsite į tai, kas vyksta, taps aišku, kad nacizmas gyvas. Jis buvo nugalėtas, bet ne sunaikintas. Po daugelio metų jis atgimsta. Tai reiškia, kad turime tęsti šią kovą politiniame, socialiniame, humanitariniame ir intelektualiniame lygmenyje. Esmė net ne tame, kad priešingu atveju tapsime savo nacionalinės atminties, mūsų šeimų istorijų dezertyrais. Baisu tai, kad jei tam nesipriešinsime, galime sulaukti baisiausio scenarijaus iš visų, kokie tik gali būti", — sako politologas Armenas Gasparianas.

"Tai yra vienas iš šiandienos iššūkių prieš Rusijos valstybingumą. Deja, šioje kovoje esame beveik izoliuoti. Yra Baltarusijos ir Izraelio pozicijos, tačiau jos dažnai ignoruojamos, ir paaiškėja, kad būtent mes turime pasipriešinti šiandien atgimstančiam blogiui", — pažymi Gasparianas.

207
Tegai:
Lietuva
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (56)
Dar šia tema
Titovas papasakojo agentūrai "Sputnik Lietuva" apie pirmąjį "Ramanausko bylos" posėdį
Latvių nacionalizmas engiant rusus gali "įkvėpti" ir mūsiškius
Holokaustas Lietuvoje: Gyvųjų maršas žuvusiųjų garbei
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kaip pasikeitė vilniečių įpročiai įvedus kilpinį eismą Senamiestyje

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Pastebėta, kad įvedus kilpinį eismą Senamiestyje po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Penktadienį sukaks mėnuo, kai Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Sostinės savivaldybės ir įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė Vilniaus gyventojų ir miesto svečių judėjimą centrinėje miesto dalyje.

"Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o specialistai aiškina, kad tam įtakos turėjo netipinė vasara — karantinas ir pandemija pakeitė kelionių įpročius, be to, vasarą eismo visame mieste mažiau", — rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta, kad po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc. visų eismo dalyvių.

Be to, palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Pastebima, kad įvedus kilpinį eismą ir apribojus automobilių judėjimą Senamiestyje, kad vilniečiai pradėjo rinktis ir kitus, darnesnius, judėjimo po miestą būdus. Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį pėsčiomis juda daugiau kaip 53 proc. visų eismo dalyvių. Dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc., paspirtukais — 5,6 proc. gyventojų. Tuo tarpu automobiliais po Senamiestį juda šiek tiek daugiau nei 28 proc. miesto gyventojų ar miesto svečių.

Padaugėjo važiuojančių viešuoju transportu

Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc.

"Keleivių daugėja pagrindiniuose centrinėje miesto dalyje važiuojančiuose viešojo transporto maršrutuose. Taip pat ir Senamiesčio prieigose — Pylimo, Maironio, Šventaragio gatvėse — kursuojančių 10, 33, 1G, 21, 53, 88 maršrutų autobusų  ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 maršrutų troleibusų keleivių srautas po kilpinio eismo įvedimo iš viso padidėjo apie 4 proc. Pokytis jau po pirmo mėnesio rodo gerą tendenciją, jog miestiečiai dažniau renkasi autobusus, troleibusus", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Pabrėžta, kad viešojo transporto punktualumui kilpinio eismo organizavimo įvedimas įtakos neturi — maršrutų nukrypimų nuo eismo tvarkaraščių nepastebima.

Numatytas papildomas informavimas ir edukacinės akcijos

Nors pirmųjų kilpinio eismo įvedimo dienų buvo dalinamos informacinės skrajutės, išsiųsti pranešimai, savivaldybės ir SĮ "Susisiekimo paslaugos" specialistai ir toliau konsultuoja gyventojus telefonu ir elektroniniu paštu, dažnai vyksta į vietą nagrinėti situacijų.

Šiuo metu dauguma vairuotojų jau įsidėmėjo naujus maršrutus arba naudojasi "Google maps" ir "WAZE" aplikacijomis arba atnaujino savo navigacijos sistemas.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Artėjant rugsėjui, kai eismas mieste tampa gerokai intensyvesnis, planuojamos papildomos kontrolės akcijos — dar vienas skrajučių dalinimas ir vairuotojų edukavimas, atsakinėjimai į kylančius klausimus. Be to, numatytas ir kilpinio eismo zonoje bei prieigose esančių švietimo įstaigų informavimas apie pokyčius. Joms bus pateikiamos schemos ir rekomendacijos, kaip patogiai judėti konkrečiose Senamiesčio vietose.

Dėl eismo tvarkos pažeidimų Senamiestyje šiai dienai iškelta virš 90 administracinių nusižengimo bylų. Tikimasi, kad papildomos informacinės akcijos padės dar geriau susipažinti su nauja tvarka.

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?