Rusijos tyrimo komitetas, archyvinė nuotrauka

Rusija apkaltino Lietuvos prokurorą dėl Sausio 13-osios įvykių

169
(atnaujinta 17:31 2019.08.07)
Rusijos tyrėjai įsitikinę, kad Lietuvos prokurorai žinojo, jog kariškiai veikė pagal TSRS teisės aktus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Rusijos tyrimo komitetas už akių apkaltino buvusį Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotoją už tai, kad jis neteisėtai patraukė atsakomybėn Rusijos piliečius po 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje įvykusių riaušių, praneša Rusijos tyrimo komiteto spaudos tarnyba.

Tai buvęs Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovas Simonas Slapšinskas, kuris kartu su kitais tyrėjais paskelbė kaltinamąjį nuosprendį. Slapšinskas kaltinamas pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio antrąją dalį dėl neteisėto baudžiamojo akivaizdžiai nekaltų Rusijos piliečių persekiojimo.

2015 metais Slapšinskas išsiuntė Lietuvos teismui nagrinėti bylą prieš rusus. Rusijos tyrimo komitetas pabrėžia, kad Lietuvos prokurorai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o buvo TSRS dalis, todėl sovietų kariuomenės kariai atliko savo pareigas ir veikė pagal įstatymus, užtikrindami viešąją tvarką.

Be to, prieš išsiųsdamas bylą teismui, Slapšinskas kartu su kitais prokurorais nesugebėjo įrodyti, kad sovietų kariuomenės veiksmai nulėmė protestuotojų žūtis Vilniuje.

"Nutylimi civilių gyventojų sušaudymo iš stogų ir gretimų pastatų viršutinių aukštų atvejai, nors patikimai žinoma, kad konflikte dalyvavo trečioji šalis", — teigiama pranešime.

Komitetas pažymėjo, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai nagrinėjo baudžiamąsias bylas prieš rusus, pažeisdami tarptautinę teisę ir baudžiamojo proceso vykdymo tvarką. Departamentas taip pat priminė, kad Rusijos Federacijos piliečiai neteisėtai persekiojami už tariamus nusikaltimus prieš taiką ir žmonijos saugumą karinio konflikto nebuvimo atveju.

"Tuo tarpu dėl nežinomų priežasčių Lietuvos teisėsaugos pareigūnai tinkamai neišnagrinėjo kareivio Viktoro Šatskicho nužudymo. Baudžiamoji byla dėl šio fakto buvo nutraukta, todėl nusikaltimo aplinkybės nebuvo išaiškintos", ― pabrėžiama Rusijos institucijos pranešime.

Komitetas pabrėžė, kad yra tų dienų įvykių liudytojų, kurių versija skiriasi nuo to, ką tvirtina Lietuvos teisėsaugos institucijos.

Sausio 13-osios byla

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją.

Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija. Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Beveik penkerius metus Lietuvos kalėjime sėdi 2014 metais sulaikytas Rusijos pilietis, buvęs sovietų pareigūnas, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas, kai ketino grįžti į Rusiją. Melis kaltinamas 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuva kaltina Melį tanko valdymu ir reikalauja jam skirti 16 metų kalėjimo.

Be to, buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis Algirdas Paleckis anksčiau buvo apkaltintas ir nuteistas už "sovietinės okupacijos neigimą", nes jis išdrįso pasakyti, kad 1991 metų sausio 13 dieną "saviškiai šaudė į savus". Praėjusių metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė, kad atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris neva rinko duomenis Rusijai. Jos pranešė, kad įtariamas šnipinėjimu sulaikytas opozicijos politikas Algirdas Paleckis.

Kaliningradas nori pervadinti gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos konsulatas >>

Vasario pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas pripažino kaltu Povilą Masilionį "už agresijos prieš Lietuvos Respubliką neigimą". Tyrimo duomenimis, nuteistasis Masilionis "užgauliu ir įžeidžiančiu būdu", viešai pritardamas Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos "Kas ką išdavė" turiniui, neigė 1990-1991 metų "agresiją prieš Lietuvos Respubliką" vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvai ir jos gyventojams.

169
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
"RuBaltic" pradėjo akciją, skirtą Sausio 13-osios bylos dalyviui Meliui paremti
Lietuvoje atidėtas nuosprendžio paskelbimas Sausio 13-osios byloje
Grybauskaitė įteikė valstybinius apdovanojimus 39 lietuviams ir užsieniečiams
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"

(atnaujinta 23:57 2020.09.20)
Kokių veiksmų gali imtis Lietuvos valdžia, valstybės vadovas nepaaiškino, Lietuva įvedė sankcijas Baltarusijai dar rugpjūčio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik.  Vilnius ryžtingai atsakys į ES atsisakymą taikyti sankcijas Baltarusijai, praneša TASS su nuoroda į  Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą.

"Jeigu iki ketvirtadienio jokių sprendimų nebus padaryta, mes tikrai kelsime šį klausimą pačiu aštriausiu būdu", — pabrėžė prezidentas.

Kaip tiksliai Vilnius reaguos šiuo atveju, prezidentas nenurodė.

Kaip prisiminė Lietuvos valstybės vadovas, Lietuva, Latvija ir Estija jau yra patvirtinusios sankcijų sąrašą 30 Baltarusijos pareigūnų už "dalyvavimą rinkimų klastojime" ir taikių protestų slopinimą.

"Tačiau joks nacionalinis sąrašas negali pakeisti vieningo, principingo, vertybinio ES sprendimo ir būtent šito mes labiausiai laukiame", — sakė Nausėda.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Ruduo

Kokia šiandien diena: rugsėjo 21-osios šventės

(atnaujinta 20:59 2020.09.20)
Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia, be to, šią dieną minima Tarptautinė taikos diena, o katalikai mini Šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventę

Rugsėjo 21-oji yra 264-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 265-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 101 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros — šilto sezono rudens metu — pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Tarp gydytojų seksologų egzistuoja nuomonė, kad būtent bobų vasaros metu moterys patiria didžiausią seksualinį potraukį. Didžiausias potraukis vyrams kyla pavasarį.

Be to, Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė taikos diena.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja, paskelbusi šią šventę, rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Diena minima nuo 1981 metų.

Dar Lietuvoje šią dieną minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius.

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi, kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.

Pastebėjus pirminius ligos požymius — atminties sutrikimus, nuolatinį išsiblaškymą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Rugsėjo 21 d. Katalikų Bažnyčios kalendoriuje pažymėta šv. Mato, apaštalo ir evangelisto, šventė. Pasak krikščionių tradicijos, Matas yra pirmosios Naujojo Testamento Evangelijos autorius. Prieš tai jis buvo muitininkas. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką vadinamas Leviu.

Krikščioniškajame mene jo simbolis yra angelas.

Jį tarp apaštalų mini visi 4 evangelistai. Hebrajiškai jo vardas reiškia "Dievo dovana". Jėzus įžvelgė jame slypinčius talentus ir padovanojo jį visuotinei Bažnyčiai: fariziejų ir Rašto aiškintojų nekenčiamas muitininkas tapo vienu iš kertinių Bažnyčios akmenų.

Šventasis Matas yra bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėjas.

Ši diena Lietuvos istorijoje                   

1935 metais Feliksas Vaitkus lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskrido Atlanto vandenyną.

2004 metais Lietuvą sukrėtė nestiprus, bet jaučiamas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Karaliaučiaus krašte.

Ši diena pasaulio istorijoje

1792 metais per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis Konventas paskelbė Prancūziją respublika (Pirmoji Prancūzijos respublika).

1866 metais gimė anglų rašytojas, pasaulinio garso mokslinės fantastinės literatūros kūrėjas Herbertas Džordžas Velsas. Žinomiausi jo kūriniai: "Laiko mašina" (1895 m.), "Nematomas žmogus" (1897 m.).

1934 metais gimė dainininkas Leonardas Koenas.

1947 metais gimė JAV rašytojas Stivenas Kingas.

Tegai:
katalikų bažnyčia, Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai