Teismo atributika, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prokuratūra teigia, kad Rusijos Federacija bando suklaidinti visuomenę

92
(atnaujinta 17:31 2019.08.07)
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai, susiję su kitos šalies pareigūnais, "prieštarauja teisingumo principams, kurais vadovaujasi demokratinė teisinė valstybė"

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad Rusijos veiksmai prieš Lietuvos pareigūnus, kurie susiję Sausio 13-osios byla, yra neteisėti. Prokuratūra paskelbė šį vertinimą pirmadienį savo interneto svetainėje.

"Tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip bandymas neteisėtai paveikti veikiančius prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus ir norą suklaidinti visuomenę", — sakoma pranešime.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai, susiję su kitos šalies pareigūnais, "prieštarauja teisingumo principams, kurais vadovaujasi demokratinė teisinė valstybė".

Rusijos Federacijos tyrimo komiteto atstovė Svetlana Petrenko pirmadienį pareiškė, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimą buvusiam Lietuvos prokuratūros darbuotojui Simonui Slapšinskui dėl neteisėto 1991 metų sausio mėnesio įvykių dalyvių baudžiamojo persekiojimo. Slapšnskas 2015 metais pateikė baudžiamąją bylą Lietuvos teismui nagrinėti iš esmės.

Anksčiau Rusija pažymėjo, kad Lietuvos generalinės prokuratūros  ir Lietuvos teismo pareigūnų, kurių atžvilgiu Rusijos Federacijoje iškelta baudžiamoji byla, veiksmuose nustatyta nusikalstamos veikos požymių pagal  Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį ("Nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn").

Nuo 2006 metų minėti pareigūnai patraukė baudžiamojon atsakomybėn 60 buvusių TSRS kariuomenės karių, kurių didžioji dalis dabar yra Rusijos piliečiai. Jų persekiojimas akivaizdžiai yra neteisėtas, nes 1991 metų sausio mėnesio įvykiai Vilniuje vyko Lietuvos buvimo TSRS sudėtyje laikotarpiu, o kariniai vienetai atliko savo pareigas, veikdami pagal TSRS teisės aktus. Be to, Rusijos Federacijos piliečių kaltinimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais.

Sausio 13-osios byla

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją.

Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija. Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

Beveik penkerius metus Lietuvos kalėjime sėdi 2014 metais sulaikytas Rusijos pilietis, buvęs sovietų pareigūnas, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas, kai ketino grįžti į Rusiją. Melis kaltinamas 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuva kaltina Melį tanko valdymu ir reikalauja jam skirti 16 metų kalėjimo.

Be to, buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis Algirdas Paleckis anksčiau buvo apkaltintas ir nuteistas už "sovietinės okupacijos neigimą", nes jis išdrįso pasakyti, kad 1991 metų sausio 13 dieną "saviškiai šaudė į savus". Praėjusių metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė, kad atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris neva rinko duomenis Rusijai. Jos pranešė, kad įtariamas šnipinėjimu sulaikytas opozicijos politikas Algirdas Paleckis.

Vasario pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas pripažino kaltu Povilą Masilionį "už agresijos prieš Lietuvos Respubliką neigimą". Tyrimo duomenimis, nuteistasis Masilionis "užgauliu ir įžeidžiančiu būdu", viešai pritardamas Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos "Kas ką išdavė" turiniui, neigė 1990-1991 metų "agresiją prieš Lietuvos Respubliką" vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvai ir jos gyventojams.

92
Tegai:
Rusijos Federacija, prokurorai, teisėjai, prokuratūra
Temos:
Sausio 13-osios byla (83)
Dar šia tema
"RuBaltic" pradėjo akciją, skirtą Sausio 13-osios bylos dalyviui Meliui paremti
Apie "Sausio 13-osios bylos" figūrantą Jurijų Melį bus pasakyta Europos Parlamente
Europos Parlamentas aptarė Lietuvos valdžios poziciją Sausio 13-osios byloje
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 22:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenos ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė, kai susidarė palankus natūralių veiksnių derinys. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas (Tom Jefferson), vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — likus devyniems mėnesiams iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiami rezultatai gauti ištyrus ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gautus mėginius.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o sakydamas "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykusiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Aires.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30 % Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nekeliauja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis pripažino, kad virusas gali plisti ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis