Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos prezidentė ES paramos sumažinimą pavadino "neteisingu"

97
Lietuvos vadovė priminė, kad šalis turi savo prioritetus derybose dėl naujojo septynmečio Europos biudžeto

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Naujajame septynmečiame Europos biudžete Lietuvai skiriamas finansavimas nėra teisingas, nes drastiškai mažinamos sanglaudos lėšos, pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė iš esmės pasiūlymus dėl naujojo ES biudžeto laiko priimtinais, nes daugeliu klausimų jų nuomonės sutampa, tačiau ji priminė, kad Lietuva turi savo prioritetus.

"Tiesioginės išmokos žemdirbiams lieka toli nuo europinio vidurkio, todėl siekiama, kad Lietuvai būtų taikomas pereinamasis periodas, ir ES parama būtų mažinama laipsniškai", — pasakė Grybauskaitė susitikimo su Europos audito rūmų (EAR) pirmininku Klausu-Heineriu Lehne metu.

Kaip pabrėžė prezidentė, būtina įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ES finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą iki pat projekto pabaigos ir užtikrinti finansavimą tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica".

Президент Даля Грибасукайте встретилась с председателем Европейской счетной палаты Клаусом-Хайнером Лене в Вильнюсе
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos audito rūmų (EAR) pirmininku Klausu-Heineriu Lehne

Siekiant didesnio Europos biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, būtina sustiprinti investavimo drausmę prižiūrinčių rūmų vaidmenį, mano Grybauskaitė. Pasak prezidentės, tam gali pasitarnauti jų vykdomos veiklos pertvarkymai, didesnį dėmesį sutelkiant į veiklos auditus, kurie leistų operatyviau identifikuoti  galimas rizikas.

Pagal naująjį 2021–2027 metų ES biudžetą, daugelio Europos šalių, įskaitant Baltijos respublikas, finansavimas bus žymiai sumažintas. Išlaidos žemės ūkio sektoriui bus sumažintos penkiais procentais, tuo nepatenkintos Lietuva, Latvija, Estija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Airija, Graikija, Kipras, Bulgarija ir Suomija.

Lietuva imasi priemonių, kad būtų padidintos ES dotacijos, tiek politiniame lygmenyje, tiek įvairiomis akcijomis, tačiau kol kas tokie kovos metodai neatnešė didelės sėkmės. Iki šiol subsidijų ūkininkams dydis yra beveik trečdaliu mažesnis už Europos vidurkį.

97
Tegai:
biudžetas, ES, ES parama, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Grybauskaitė ragina ES prisiimti atsakomybę už savo saugumą
Lietuva pareikalavo iš Europos Komisijos nemažinti išlaidų žemės ūkiui
Ekspertas: Lietuva nebegalės reikalauti atskiros JAV pagalbos
Skvernelis: Baltijos šalys — Europos Sąjungos sėkmės faktorius
Ekspertas: Lietuva gali prarasti piliečius dėl mažos socialinės paramos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija

Kinijoje nufilmuota sraigtasparnio katastrofa, per kurią žuvo žmonės

(atnaujinta 08:16 2021.05.11)
Sraigtasparnyje buvo keturi įgulos nariai. Du iš jų mirė, o dar dviejų paieška tebevyksta

Kinijos pietuose nukrito gaisro gesinimo sraigtasparnis, du žmonės žuvo ir du dingo be žinios, pranešė naujienų agentūra "Xinhua", su nuoroda į vietos valdžios atstovus.

Pirminiais duomenimis, sraigtasparnis nukrito į Erhai ežerą Junano provincijoje.

Laive buvo keturi įgulos nariai. Gelbėtojams pavyko rasti du, tačiau jų nepavyko išgelbėti. Tęsiama dar dviejų įgulos narių paieška.

Iš viso paieškos ir gelbėjimo operacijose dalyvauja apie 500 žmonių ir 16 gelbėjimo valčių.

Tegai:
sraigtasparnis, Kinija