Grigory Leps

Šimonytė, Ažubalis ir Kasčiūnas pasipiktino Lepso koncertu Lietuvoje

335
(atnaujinta 12:57 2019.03.20)
Lietuvos konservatoriai, nepateikdami jokių įrodymų, teigia, kad dainininkas yra susijęs su nusikalstama grupuote, o jo koncertai kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio ir vidaus reikalų ministrus ragindami išplėsti nepageidautinų asmenų sąrašą.

Konservatoriai ragina Vyriausybę sukurti teisinį mechanizmą, kuriuo vadovaujantis atlikėjai, turintys ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis ir įtraukti į Lietuvos valstybių-sąjungininkių nepageidautinų asmenų sąrašus arba viešai išsakę paramą Rusijos užsienio politikai, arba kvestionuojantys Lietuvos sąjungininkų teritorinį vientisumą, būtų įtraukti į nepageidautinų asmenų sąrašą ir negalėtų atvykti bei organizuoti savo pasirodymų Lietuvoje.

Huawei
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Kreipimąsi paskatino kovo 19 dieną Vilnius "Siemens" arenoje vykęs Grigorijaus Lepservidzės (Grigory Leps) pasirodymas.

Politikai remiasi JAV išplatinta informacija, kad dainininkas palaiko ryšius su nusikalstama grupuote "Broliškasis ratas", o Rusijos kriminaliniame pasaulyje atliko kurjerio funkciją — perduodavo pinigus įvairiems asmenims nuo grupuotės lyderių. 2013 metais, už įtarimus ryšiais su nusikalstama grupuote, JAV dainininkui įvedė finansines sankcijas ir uždraudė atvykti į šalį. Į šalį įvažiuoti jam taip pat draudžia Didžioji Britanija ir Izraelis.

"Lepservidzė tarptautinėje žiniasklaidoje dažnai vadinamas vienu mėgstamiausių Rusijos mafijos atlikėjų. Pabrėžiu, kad tai nėra išimtis — Rusijoje apstu tokių atlikėjų", — teigė Ažubalis. 

Kasčiūnas įsitikinęs, kad Lietuva turi pasielgtis taip pat, kaip ir kitos Vakarų valstybės.

"Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje prieinamą informaciją, mūsų sąjungininkų argumentus, taip pat raginame užsienio reikalų ministrą ir vidaus reikalų ministrą įtraukti Lepservidzę į nepageidautinų asmenų Lietuvoje sąrašą", — pabrėžė Kasčiūnas.

Dainininkas yra garbingas Rusijos Federacijos menininkas, daugelio konkursų nugalėtojas, įskaitant Pasaulio muzikos apdovanojimus, "Metų dainą" ir "Auksinis gramofonas".

Anksčiau Ažubalis ir Kasčiūnas jau kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, raginami sugriežtinti nepageidautinų Lietuvoje asmenų nustatymo tvarkos kriterijus. Politikai taip pat ragindavo uždrausti Rusijos dainininkams Timurui Junusovui (Timati) ir Filipui Kirkorovui atvykti į Lietuvą.

Partijos TS-LKD narys Laurynas Kasčiūnas žinomas dėl savo rusofobiškos pozicijos, taip pat radikalių pasiūlymų. Parlamentaras siūlė legalizuoti memorialų Tarybų kariams nugriovimą, įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją", Lietuvos komunistų partiją pripažinti "nusikalstama organizacija", uždrausti filmus rusų kalba.

Pernai Ažubalis ir Kasčiūnas registravo Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymą, norėdami įstatymu įpareigoti pašalinti iš viešų erdvių ir objektų tarybinę simboliką. Tačiau Kultūros ministerija tokiam konservatorių siūlymui nepritaria.

335
Tegai:
Lietuva, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Kasčiūnas prašo išsiaiškinti, kodėl "Forum Cinemas" rodo filmuką rusų kalba
Kasčiūnas pasiūlė įtraukti Timatį į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Seimo nariai įsteigė Trampo draugų grupę, kuriai vadovauja Kasčiūnas
Kasčiūnas nori ištirti, ar lietuvių duomenimis per Facebook nepasinaudojo Rusija
Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į VSD dėl nepasitikėjimo "Huawei"
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Pomidorai ir spagečiai

Po karantino padaugėjo lietuvių, gaminančių maistą namuose

(atnaujinta 13:35 2020.09.19)
Prekybos tinklo "Maximos" apklausos rezultatai parodė, kad maistą namuose patys gaminasi 9 iš 10 apklaustųjų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Didžioji dalis lietuvių maistą gaminasi namuose, o po karantino tokių žmonių atsirado dar daugiau. Tai rodo prekybos tinklo "Maxima" atlikta pirkėjų apklausa.

"Maximos" apklausos rezultatai rodo, kad maistą namuose patys gamina 9 iš 10 apklaustųjų. Kiekvieną dieną namuose ruošia 64 proc. respondentų (pernai tai buvo nurodę 59 proc. apklaustųjų), kelis kartus per savaitę — trečdalis respondentų, tuo tarpu 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad gamina tik savaitgaliais. 

Pasak prekybos tinklo "Maxima" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiems lietuvių gaminimo įpročiams įtakos turėjo ir karantinas.

"Dalis žmonių įprato gaminti patys ir iki šiol didžioji dalis jų tai daro kasdien. Išmokusios namuose derinti darbus, mokslus bei įvairiausias atsakomybes, šeimos rasdavo laiko maisto ruošai, o toks gyvenimo ritmas daugeliui tapo įprastu", — sakė ji.

Beveik 8 iš 10 apklaustųjų namuose gamina vakarienę, 72 proc. — pietus ir daugiau nei pusė — 54 proc. — pusryčius.

"Šįmet didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad namuose dažniau gamina ir valgo pietus. Tikėtina, kad tai susiję su žmonėmis, kurie šiuo metu turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Vis dėlto dauguma šeimų maistą gamina vakare. Vakarienės laikas yra pats patogiausias visiems susėsti prie stalo ir pabūti drauge po dienos darbų", — pastebėjo Dapkienė.

Net 7 iš 10 apklaustų "Maximos" klientų nurodė, jog jiems svarbi sveika mityba. Pastaruoju metu apie pradėtą sveikesnį maitinimąsi nurodo 38 proc. apklaustųjų, o daugiau nei pusė — 52 proc. — respondentų akcentuoja, kad dažniau skaito etiketes ir domisi produktų maistingumu.

Internetinė apklausa apie "Maximos" klientų įpročius vykdyta rugpjūčio 10–25 dienomis. Joje dalyvavo 4052 atsitiktinai atrinkti "Maximos" klientai visoje Lietuvoje.

Tegai:
maistas, karantinas, apklausa, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Apklausa parodė, kad pandemijos įkarštyje bankai sugriežtino skolinimo standartus
Apklausa parodė, kad dauguma vilniečių ir verslininkų palaiko kilpinio eismo įvedimą