Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė apie "planą-chuliganą": premjeras neišmoko valdymo pradžiamokslio

55
(atnaujinta 13:20 2019.03.21)
Šimonytė prašo premjero atsakyti, kas jį įgaliojo Lietuvos vardu pateikti siūlymą radikaliai pakeisti Lietuvos ir visos ES santykius su Baltarusija

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Seimo narė, kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė reikalauja ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl jo siūlymo Baltarusijai sukurti dujų elektrinę infrastruktūros, sukurtos Astravo atominei elektrinei, pagrindu.

Šimonytė prašo Skvernelio išsamiau paaiškinti jo laiško, siųsto Baltarusijos ministrui pirmininkui Sergejui Rumasui, turinį bei atsakyti, kas jį įgaliojo Lietuvos ir visos Europos Sąjungos vardu pateikti siūlymą radikaliai pakeisti Lietuvos ir visos ES santykius su Baltarusija.

Parlamentarė taip pat klausia, ar premjeras aptarė šį siūlymą su Lietuvos prezidente, Europos Komisija ir visos ES šalių valstybių ar vyriausybių vadovais ir ar gavo Seimo įgaliojimą?

"Premjeras Skvernelis, regis, neišmoko valstybės valdymo konstitucingumo pradžiamokslio, nes tokius svarbius strateginius pasiūlymus teikti galėjo tik suderinęs su Prezidente, tačiau pasielgė vienasmeniškai. Toks Konstitucijos nepaisymas jau tapo Seimo daugumos kasdienybe, panašu, kad tampa ir Vyriausybės vadovo kasdienybe", — pabrėžė Šimonytė Seime.

Skvernelis kovo 7 dieną kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą ir pasiūlė atverti "kokybiškai naują puslapį ne tik mūsų tarpusavio santykiuose, bet ir Baltarusijos santykiuose su Europos Sąjunga".

Tokį ministro pirmininko pasiūlymą sukritikavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė teigė, kad Skvernelio veiksmai pažeidė Konstituciją.

Savo ruožtu ministras pirmininkas apkaltino Grybauskaitę tuo, kad ji neva dvejus su puse metų apsunkino vyriausybės ir valdančiosios daugumos darbą, kad "būtų kuo sunkiau priimti reikalingus Lietuvai sprendimus". Pasak Skvernelio, prezidentė kryptingai dirbo su opozicija.

Minskas kol kas paliko premjero siūlymą be atsakymo. AE statyba Astrave artėja prie pabaigos. Astravo atominės elektrinės 1-ąjį bloką planuojama paleisti 2019 metų kovą, o antrąjį — 2020 metais.

55
Tegai:
Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Minskas atsisakė komentuoti Lietuvos premjero "planą-chuliganą"
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Pomidorai ir spagečiai

Po karantino padaugėjo lietuvių, gaminančių maistą namuose

(atnaujinta 13:35 2020.09.19)
Prekybos tinklo "Maximos" apklausos rezultatai parodė, kad maistą namuose patys gaminasi 9 iš 10 apklaustųjų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Didžioji dalis lietuvių maistą gaminasi namuose, o po karantino tokių žmonių atsirado dar daugiau. Tai rodo prekybos tinklo "Maxima" atlikta pirkėjų apklausa.

"Maximos" apklausos rezultatai rodo, kad maistą namuose patys gamina 9 iš 10 apklaustųjų. Kiekvieną dieną namuose ruošia 64 proc. respondentų (pernai tai buvo nurodę 59 proc. apklaustųjų), kelis kartus per savaitę — trečdalis respondentų, tuo tarpu 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad gamina tik savaitgaliais. 

Pasak prekybos tinklo "Maxima" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiems lietuvių gaminimo įpročiams įtakos turėjo ir karantinas.

"Dalis žmonių įprato gaminti patys ir iki šiol didžioji dalis jų tai daro kasdien. Išmokusios namuose derinti darbus, mokslus bei įvairiausias atsakomybes, šeimos rasdavo laiko maisto ruošai, o toks gyvenimo ritmas daugeliui tapo įprastu", — sakė ji.

Beveik 8 iš 10 apklaustųjų namuose gamina vakarienę, 72 proc. — pietus ir daugiau nei pusė — 54 proc. — pusryčius.

"Šįmet didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad namuose dažniau gamina ir valgo pietus. Tikėtina, kad tai susiję su žmonėmis, kurie šiuo metu turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Vis dėlto dauguma šeimų maistą gamina vakare. Vakarienės laikas yra pats patogiausias visiems susėsti prie stalo ir pabūti drauge po dienos darbų", — pastebėjo Dapkienė.

Net 7 iš 10 apklaustų "Maximos" klientų nurodė, jog jiems svarbi sveika mityba. Pastaruoju metu apie pradėtą sveikesnį maitinimąsi nurodo 38 proc. apklaustųjų, o daugiau nei pusė — 52 proc. — respondentų akcentuoja, kad dažniau skaito etiketes ir domisi produktų maistingumu.

Internetinė apklausa apie "Maximos" klientų įpročius vykdyta rugpjūčio 10–25 dienomis. Joje dalyvavo 4052 atsitiktinai atrinkti "Maximos" klientai visoje Lietuvoje.

Tegai:
maistas, karantinas, apklausa, Maxima LT
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Apklausa parodė, kad pandemijos įkarštyje bankai sugriežtino skolinimo standartus
Apklausa parodė, kad dauguma vilniečių ir verslininkų palaiko kilpinio eismo įvedimą