Huawei, archyvinė nuotrauka

Linkevičius: ES turi daug klausimų dėl "Huawei"

72
(atnaujinta 14:03 2019.04.02)
Palangoje vykusiame Baltijos, Šiaurės ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo iškelti saugumo klausimai bei aptartas artėjantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Vidurio ir Šiaurės Europos šalys aptarė galimybes glaudžiau koordinuoti pozicijas dėl Kinijos, augant įtampai dėl "Huawei" investicijų, spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pirmadienį Palangoje įvyko Baltijos, Šiaurės ir Višegrado šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jie aptarė regioninius saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Vašingtone, kibernetinį saugumą ir hibridines grėsmes bei santykius su Rusija, Ukraina ir Kinija.

"Mums reikia solidarumo, vieningumo ir bendresnio vertinimo šitų veiksmų, kurie pastaruoju metu vyksta visame pasaulyje. Dėl "Huawei" yra labai daug klausimų, daug kur 5G ryšys diegiamas, įvairios šalys turi savo įžvalgų", — sakė ministras.

Be to, ministras pridūrė, kad susitikime šalys aptarė būtinybę išlaikyti vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu ir padidinti pasitikėjimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų lygį. Pasak jo, jie taip pat aptarė Europos Parlamento rinkimus, "Brexit", klimato kaitą ir žmogaus teises.

Anksčiau JAV valdžia rekomendavo ES šalims nesinaudoti "Huawei" įranga įvedant penktos kartos (5G) judriojo ryšio sistemas arba "nepasirašytų sutarčių su nepatikimais tiekėjais iš tokių šalių kaip Kinija".

Lietuva taip pat prisijungė prie šios kampanijos prieš Kinijos įmonę ir atliko patikrinimą. Tačiau šalyje nebuvo nustatyta jokių atvejų, įrodančių, kad "Huawei" kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kaip interviu "Sputnik Lietuva" minėjo interneto portalo "Mobiliosios telekomunikacijos" vyriausiasis redaktorius Leontijus Bukšteinas, juokinga girdėti, kad Kinija gali "šnipinėti" Baltijos šalyse. Pasak jo, Jungtinių Valstijų vykdoma kampanija tėra įprastas nesąžiningos konkurencijos pavyzdys.

72
Tegai:
šnipinėjimas, Huawei
Dar šia tema
Kinija laiko kaltinimus iš Lietuvos pusės absurdiškais ir kvailais
Kasperavičius: JAV paskatino Lietuvą įvardyti Kiniją tarp pagrindinių "grėsmių"
Ukrainos vicepremjeras Aleksejus Reznikovas

Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės

(atnaujinta 09:30 2020.06.02)
Ukrainos vicepremjeras pažymėjo, kad šalies rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos vicepremjeras, ministras laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais Aleksejus Reznikovas mano, kad dabar nėra didelio masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos grėsmės.

Anot Reznikovo, jis nemato "Rusijos kariuomenės perkėlimo" į Ukrainos gilumą galimybės, nes "rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių".

"Todėl aš manau, kad šiandien negali būti didelio masto karo. Ypač ekonominės krizės... ir koronaviruso pandemijos sąlygomis. Taip, yra iššūkis, bet mes jau šešerius metus gyvename su šiuo iššūkiu", — pirmadienį televizijos laidos "Teisė į valdžią" eteryje kanale "ICTV" pasakė Reznikovas.

Tačiau kartu Reznikovas pažymėjo, kad situacijos Donbase sureguliavimo klausimu yra nesklandumų.

"Aklavietė" (situacijos sureguliavime — Sputnik) atsirado tada, kai pasirodė Minsko susitarimų tekstas. Kai buvo parašyta, kad Ukraina pirmiausia turi surengti rinkimus, o tada, pavyzdžiui, perimti sienos kontrolę. Tai jau padėjo pagrindą "aklavietei". Bet aš esu optimistas, manau, kad nėra aklaviečių, reikia ieškoti išeities", — pridūrė jis.

Tegai:
karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Zelenskis pareiškė, kad būtinos tiesioginės derybos su Vladimiru Putinu
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Družba, archyvinė nuotrauka

"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"

(atnaujinta 09:41 2020.06.02)
Pristatyto kuro kiekis viršijo praėjusių metų gegužės rodiklius. Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmuitinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Transneft" padidino naftos tiekimą į Baltarusiją per "Družbos" dujotiekį 2020 metų gegužės mėnesį 10,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, iki 1,13 mln. tonų, žurnalistams pranešė "Transneft" atstovas Igoris Deminas.

"Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms buvo pristatyta 1,13 mln. tonų per "Družbos" dujotiekį (2019 metų gegužę — 1,02 mln. tonų)", — cituoja Deminą RIA Novosti.

Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmokestinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją. Tačiau nuo šių metų pradžios abi Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos dirba su 50 procentų apkrova dėl nesutarimų tarp Maskvos ir Minsko dėl ilgalaikių sutarčių.

Pirmąjį ketvirtį naftos kompanijos, priklausančios "Safmar" grupei, pradėjo tiekti naftą Baltarusijai. Kovo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Michailas Mišustinas ir Sergejus Rumas telefonu aptarė Rusijos naftos tiekimo atnaujinimą, kad būtų visiškai pakrautos Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos.

Balandžio 6 dieną "Transneft" pranešė pradėsianti Rusijos naftos tiekimą į Baltarusiją pagal balandžio mėnesio įformintus maršrutų nurodymus. Baltarusijos "Belneftechim" balandžio 13 dieną paskelbė, kad balandžio mėnesį sudarė naftos sutartis su "Rosneft", "Tatneft", "Surgutneftegaz", "Lukoil" ir "Gazprom Neft". Bendra sutartinių žaliavų apimtis priartėjo prie 2 milijonų tonų, daugiausia pristatymų buvo tikimasi iš "Rosneft".

Tegai:
nafta, Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį