Ukrainos prezidento rinkimai, archyvinė nuotrauka

Lenkijos ekspertas pateikė "juodžiausią scenarijų" Ukrainai

104
(atnaujinta 10:17 2019.04.03)
Pasak istoriko ir nepriklausomo Lenkijos žurnalisto Bohdano Pientkos, dabartinio Ukrainos prezidento antroji vieta rodo, kad rinkėjai priėmė griežtą nuosprendį Porošenko ir jo komandos atžvilgiu

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. "Dauguma ukrainiečių parodė Porošenko raudoną kortelę. Bet tik ne Ukrainos vakaruose. Ten yra jo užnuguris. Ten jis palaikė nacionalizmo atgimimą pirmosios kadencijos laikais. Ukrainos nacionalizmo renesansą labai skaudžiai suvokė jo aukų palikuonys tiek Lenkijoje, tiek pačioje Ukrainoje", — sakė Bohdanas Pientka interviu Sputnik Polska.

Jis priminė, kad Lenkija pirmoji pripažino Ukrainos nepriklausomybę, keletą dešimtmečių ji buvo jos advokatė tarptautiniuose reikaluose. Tačiau dideles viltis pakeitė nusivylimas.

"Lenkijos politika Ukrainos atžvilgiu yra klaidinga, — mano istorikas. — Tai, viena vertus, yra Lenkijos užsienio politikos priklausomybės nuo JAV pasekmė, antra vertus, antirusiškos tiek politinių jėgų, kurios šiandien valdo valstybę, tiek opozicijos orientacijos rezultatas".

"Ši politika neturi realistinio Ukrainos įvertinimo. Galime sakyti, kad Petro Porošenko — tai dar vienas Lenkijos proukrainietiškos politikos pralaimėjimas", — mano Pientka.

"Porošenko istorinė politika visiškai prieštaravo daugumos Lenkijos visuomenės lūkesčiams, —sakė jis. — Prieš pat (prezidento — Sputnik) rinkimus įsigaliojo įstatymas, kuriuo suteikiama parama Ukrainos nacionalistų organizacijos ir Ukrainos sukilėlių armijos gyviems veteranams. Tai tarsi spjūvis į šių organizacijų aukų veidą".

Pasak "Sputnik Polska" pašnekovo, savo užsienio ir ekonominėje politikoje Porošenko nepaisė savo draugų lenkų interesų. Pientka priminė, kad Porošenko nepanoro pakviesti Lenkijos dalyvauti derybose Normandijos formatu dėl konflikto Donbase. Jo valdymo metu buvo išlaikytas Lenkijos mėsos produktų embargas. Lenkijos proukrainietiška politika buvo vienašališka: Lenkija tik atiduodavo, bet nieko negaudavo, įsitikinęs ekspertas.

Kalbėdamas apie tolesnį Varšuvos ir Kijevo strateginių santykių plėtojimą, Pientka pažymėjo, kad Lenkijos valdžios reakcija į galimą Vladimiro Zelenskio pergalę antrajame rinkimų ture priklausys nuo Amerikos pozicijos: "Jei Jungtinės Valstijos parems Zelenskį, tuomet, tikėtina, ir Lenkija jį palaikys".

Tuo pačiu metu ekspertas atkreipė dėmesį į du niuansus.

"Pirma, Ukrainoje mes susiduriame su oligarchų klanų kova. Ne paslaptis, kad Igoris Kolomojskis, vienas pagrindinių Ukrainos oligarchų, remia Zelenskį. Be to, jis vienas iš 2014 metų politinio perversmo rėmėjų ir iniciatorių. Jis yra Porošenko varžovas. Tai reiškia, kad prezidento rinkimai — tai kova tarp oligarchų Igorio Kolomojskio ir Petro Porošenko stovyklų", — teigė pašnekovas.

Antras dalykas yra Zelenskio santūrumas formuluotėse. Ekspertas nurodo šiuos pavyzdžius: kalbėdamas apie rusakalbius Ukrainos gyventojus, kandidatas sakė esąs pasiruošęs gerbti teisę vartoti rusų kalbą. Zelenskis taip pat paskelbė apie savo pasirengimą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Donbaso klausimo. Tačiau Pientka nėra tikras, ar Zelenskis tikrai laikosi tokios pozicijos, ir kaip jis tai išreikš savo politikoje, jei taps prezidentu.

Per ateinančius penkerius metus ukrainiečiai pirmiausia turės spręsti šalies politinio susiskaldymo problemą, kurią sukėlė 2014 metų politinis perversmas, mano Pientka.

Anot eksporto, naujasis prezidentas turėtų siekti susitarimo su sukilusiu Donecko regionu, o tai reikštų nukrypimą nuo dabartinės politinės linijos, kurią siekė įgyvendinti Porošenko, tai yra, Ukrainos nacionalizmu grindžiamos linijos.

Rinkimai parodė, kad Vakarinė — nacionalistinė — šalies dalis palaiko Porošenko. Centrinė šalies dalis išreiškė pasitikėjimą Zelenskiu, o Rytuose didžiausios sėkmės sulaukė Jurijus Boiko. Tai parodė Ukrainos politinio suskaldymo mastą, ir jis tik gilės, jei Zelenskis tęs Porošenko politiką, tvirtina publicistas.

"Tai nėra paslaptis, kad Ukrainoje šiuo metu įsitvirtino sunki ekonominė situacija; pakanka prisiminti didžiulę ekonominę gyventojų emigraciją, ir ne tik į Lenkiją. Jei, kaip ir anksčiau, nebus imtasi ekonomikos gerinimo priemonių, o šalį eksploatuos oligarchų klanai, tai paspartins ekonominę katastrofą, Ukrainos politinį ir teritorinį susiskaldymą. Tai būtų juodžiausias scenarijus", — sakė Bohdanas Pientka.

104
Tegai:
Ukraina, Lenkija
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Suskaičiavus 40 proc. balsų, Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja Zelenskis
Europos Parlamentas: ES priims bet kokį rinkimų Ukrainoje rezultatą
Zelenskis ir Porošenko pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą
Maskva atvira dialogui su Kijevu dėl Minsko susitarimų
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai