Rail Baltica

"Rail Baltica" užtikrins NATO kariuomenės mobilumą regione, teigia Masiulis

47
(atnaujinta 13:03 2019.04.03)
Ministro teigimu, Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. "Rail Baltica" yra strateginis projektas Lietuvos nacionaliniam saugumui, pažymėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kalbėdamas šiandien vykstančiame "Rail Baltica Global Forum".

"Projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, tačiau tai yra vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą bei kariuomenės mobilumą regione", — sako Masiulis.

Ministro teigimu, Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų NATO karinių dalinių, ginkluotės ir įrangos mobilumą. Kauno geležinkelio mazgui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant kariuomenės mobilumą, karinių krovinių judėjimą į Lietuvos geografinį centrą, teigė Masiulis.

Pasak ministro, Kauno–Lietuvos–Latvijos sienos ruožo specialusis planas yra patvirtintas, žemės paėmimo procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 metais pradėti geležinkelio statybos darbus.

Šiandien vykstančiame "Rail Baltica Global Forum" buvo pasirašyta ruožo Kaunas–Ramygala projektavimo sutartis. Planuojama, kad projektuojamame 78 km ruože bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 eko tuneliai. Taip pat šiame ruože planuojama sukonstruoti 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.

Pranešama, kad šių metų pabaigoje geležinkelio vėžė nuo Lenkijos–Lietuvos sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį.

Pasak ministro, Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų.

Anksčiau Latvijos-Estijos bendros įmonės "RB Rail" valdybos narys Kaspars Rokens pareiškė, kad geležinkelis "Rail Baltica" statomas ne kariniams uždaviniams įgyvendinti, o infrastruktūrai gerinti.

"Tai nėra karinis projektas. Yra tam tikras karinis elementas, tačiau tai yra infrastruktūra. Jei ji yra, tai bus transportavimai. Ir tai yra mūsų prioritetas — krovinių ir keleivių vežimas", — kalbėjo Rokens.

Tuo pačiu metu vasario pabaigoje Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaits pareiškė, kad traukiniai nebus paleisti 2026 metais, kaip buvo numatyta iš pradžių, nes darbai neprasidės laiku.

Projektas "Rail Baltica"

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85%, tikimasi, finansuos ES.

Kai kurie ekspertai mano, kad Europa tiesia geležinkelį kariniais tikslais, kad palengvintų NATO karinių pajėgų perkėlimą į Baltijos šalis. Raketų ir artilerijos mokslų akademijos (RARAN) korespondentas, karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas interviu "Sputnik Lietuva" pažymėjo, kad Vakarai kuria savo karinę infrastruktūrą Baltijos šalyse, ir nėra jokių abejonių, kad "Rail Baltica" kuriama Aljanso poreikiams.

47
Tegai:
NATO, projektas, vyriausybė
Dar šia tema
Paskirtas naujas bendros "Rail Baltica" įmonės vadovas
Ekspertas: "Rail Baltica" reikalingas Vakarams tik kariniams tikslams įgyvendinti
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu

(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimus

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.

Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.

"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook. 

Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.

"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.

Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.

"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

Tegai:
karantinas, Antanas Guoga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu politikai kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Įsigali moterų valdžia. Čmilytė-Nielsen pasveikino pirmąją Estijos premjerę

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje)

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino naujai paskirtą Estijos premjerę Kają Kallas. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.

Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje).

"Sveikinu kolegę liberalę Kają ir jos Reformų partiją, grįžusią prie valstybės vairo. Būtent ši partija sukūrė tą Estiją, kuria žavisi pasaulis ir šiek tiek pavydi lietuviai", — teigia ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad geresnio pasirinkimo šiuo nelengvu metu Estijos žmonės negalėjo tikėtis.

Kaja Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas, — pirmoji moteris, kuri eis premjerės pareigas. Ji yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.

Anksčiau Kaja Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.

Dar šia tema
Nauja sudėtis: JAV federalinis valstybės iždas pasirengęs sužlugdyti dolerį
ES nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, sakoma Slovakijoje

Nuotaikų žemėlapis, TV bokšto "šokiai": Vilniaus gimtadienis per karantiną

(atnaujinta 12:20 2021.01.26)
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
Karantino sąlygomis Vilnius atsisakė prašmatnių šventinių renginių, tačiau sostinės gyventojai ir svečiai galėjo pasigrožėti apšviestais tiltais, išvysti, kaip TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, ir sudalyvauti žaidime "Vilniaus nuotaikų žemėlapis"

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti šventinių renginių ir pakviesti sostinės gyventojus šventę paminėti jaukiai ir saugiai namuose, be to, parengė saugių, smagių pramogų mieste.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.

Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Gedimino pilies apšvietimas Vilniaus gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sausio 25-ąją vakare nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Nuotraukoje — karaliaus Mindaugo tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Žaliasis tiltas taip pat nušvito raudona šviesa.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Be to, sausio 24 d., sekmadienį, ir sausio 25 d., pirmadienį, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas. Nuotraukoje — apšviestas Žvėryno tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus savivaldybės pastatas apšviestas sostinės gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Alternatyvaus miesto pažinimo platformos "Neakivaizdinis Vilnius" taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną "Vilniaus nuotaikų žemėlapį" — kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gavo po smėlinuką su užrašu "Vilnius myli Tave".

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava. Nuotraukoje — Vilniaus arkikatedra bazilika su iš Gedimino pilies bokšto sklindančiu apšvietimu.

Tegai:
Vilnius, Vilniaus gimtadienis