JAV karys Lietuvoje pratybų Dragoon Ride II metu

Ekspertas: Lietuvos ir JAV karinė sutartis tik tuščias popiergalis

172
(atnaujinta 15:53 2019.04.03)
Tokios bendradarbiavimo sutarties pasirašyme yra daugiau populizmo nei pragmatiško požiūrio, mano atsargos pulkininkas Viktoras Baranecas

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Lietuva ir JAV susitarė dėl bendradarbiavimo gynybos srityje iki 2024 metų. Atitinkamą dokumentą pasirašė JAV gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautiniams reikalams Katherin Wheelbarger ir Lietuvos gynybos politikos direktorius Robertas Sapronas.

Plane numatytos jungtinės pratybos, bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje, taip pat keitimasis žvalgybos informacija. Dokumente raginama tęsti JAV karinių pajėgų dislokaciją Lietuvoje, siekiant užtikrinti "saugumą Baltijos jūros regione".

Interviu Sputnik Lietuva atsargos pulkininkas, laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas sakė, jog Jungtinės Valstijos bando Lietuvai įrodyti, kad konflikto su Rusija atveju amerikiečiai apsaugos Baltijos šalis.

"Kalbant apie JAV ir Lietuvos sutartį, čia yra daugiau karinio ir politinio populizmo nei pragmatiškumo. Lietuva yra pilnavertė NATO narė, jos teritorijoje dislokuojasi užsienio kariai, Lietuva dalyvauja visose pratybose. Aš šioje sutartyje matau tik tuščią popiergalį, kuriuo siekama parodyti, jog JAV suteikia Lietuvai dar vieną ženklą, kad, atsižvelgiant į "Rusijos karinę grėsmę", užtikrintų šią nykštukinę mažą šalį, jog JAV yra pasirengusios ją ginti tuo atveju, jei "Rusijos lokys" staiga puls ją", — pareiškė atsargos pulkininkas.

Pasak Baraneco, Juodoji ir Azovo jūros gali tapti Rusijos ir NATO konfrontacijos teritorijomis.

"Kaip bebūtų liūdna tai pripažinti, Baltijos jūra vis labiau tampa NATO ir Rusijos konfrontacijos jūra. Dabar bręsta dar vienas karštas karinis jūrų taškas — tai Juodoji jūra. Ir bręsta dar vienas karštas NATO ir Rusijos konfrontacijos taškas — iš vienos pusės, tai Juodoji jūra, kuri negrabiu Jungtinių Valstijų bandymu gali tapti karo jūra, tokiu pat būdu konfliktas gali prasidėti Azovo jūroje", — pasakė atsargos pulkininkas.

Pastaruoju metu NATO nuolat didina savo buvimą prie Rusijos sienų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atkreipė dėmesį į NATO karinių kontingentų pagausėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad Aljansas atgaivina JAV ir Kanados kariuomenės perkėlimo prie Rusijos sienų sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, jog NATO naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad rytiniame flange sutelktų kiek įmanoma daugiau karinės technikos ir kareivių.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
172
Tegai:
sutartis, NATO, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: JAV Latvijoje dislokuos ir vidutinio nuotolio raketas
Rusijos orlaiviai atliko stebimąjį skrydį virš JAV karinių bazių
Ažubalis ir Kasčiūnas siūlo prisidėti prie "Fort Trump" finansavimo Lenkijoje
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

LTOK nuostoliai dėl COVID-19 nebuvo tokie dideli, tačiau abejonių išlieka

(atnaujinta 18:02 2020.07.11)
Ketvirtadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė pirmojo pusmečio biudžeto ataskaitą. Bendras jo rezultatas: koronaviruso žala buvo mažesnė, nei tikėtasi

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Dar balandį situacija atrodė tragiškai, su dideliais pavojaus ženklais. Baiminomės, kad biudžete gali atsiverti net 2 mln. eurų skylė. Dabar matome, kad situacija gerokai sušvelnėjo, o loterijų bilietų pardavimai, nuo kurių didele dalimi priklauso LTOK biudžetas, po truputį grįžta į prieš tai buvusias vėžes. Apibendrinant galiu pasakyti, kad pirmojo pusmečio skaičiai atrodo patenkinamai", — sakė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša.

Pandemijos metu LTOK pajamos iš UAB "Olifėja" pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo maždaug 15 procentų, arba 485 tūkst. eurų. Pirmiausia tai lemia loterijos bilietų pardavimo aktyvumo sumažėjimas. Tuo pat metu sumažėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

Žinoma, kai kurias programas turėsime apkarpyti. Jau sumažinome LTOK direkcijos atlyginimus ir ūkinės veiklos išlaidas, tačiau sportininkai, federacijos, treneriai neturėtų nerimauti. Jie — mūsų prioritetas ir darysime viską, kad jie nenukentėtų", — teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevičius sakė taip: "Dar sunku pasakyti, kokio masto bus padariniai, realius skaičius matysime tik antroje metų pusėje. Šiais metais mūsų rėmėjai ir partneriai savo įsipareigojimus įvykdys, todėl galime tikėtis, kad metinį planą pavyks įgyvendinti. Vis dėlto, bendraudami su partneriais jaučiame daug neužtikrintumo dėl kitų metų. Niekas nėra tikras, kaip seksis".

Tegai:
biudžetas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje