Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai siekia "komunistinių nusikaltimų" įvertinimo ES lygmeniu

73
(atnaujinta 14:45 2019.04.04)
Lietuvos konservatoriai, pagrsėję savo antirusiška pozicija, kreipėsi į prezidentę ir ministrą pirmininką dėl tinkamo "komunistinių nusikaltimų" įvertinimo ES lygmeniu

VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas mano, jog Lietuva turėtų siekti, kad "komunistiniai nusikaltimai" ES lygmeniu būtų vertinami kaip "genocidas", skelbia Seimo spaudos tarnyba.

2019 metų kovo 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad Lietuvos teismas pagrįstai pripažino "partizanų" vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusį buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą prisidėjusiu prie "nacionalinės-etninės-politinės" grupės genocido.
Anot Seimo narių, nutarimu šioje byloje EŽTT taip pat sukūrė precedentą ir "pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui". Ažubalis ir Kasčiūnas kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį ragindami siekti tinkamo "komunistinių nusikaltimų" įvertinimo ES lygmeniu.

Anot Ažubalio, EŽTT sprendimas svarbus teisiniam ir politiniam "sovietų nusikaltimų" vertinimui. Jis mano, kad EŽTT sprendimas pabaigė diskusijas ir bent jau teisminės praktikos srityje "aiškiai prilygino sovietinius-komunistinius nusikaltimus genocidui".

"Lietuva ir kitos Vidurio Europos bei Baltijos valstybės nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios reikalauja pripažinti sovietų genocidą, bet oponentai teigia, kad sąvoka "genocidas" netinkama sovietų terorui apibūdinti. Dalis Europos teisininkų mano, kad sovietų pareigūnus reikia teisti tik dėl nusikaltimų žmoniškumui, o ne dėl genocide", — sakė Ažubalis, neįvardijęs teisininkų vardų.

Savo ruožtu Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva turėtų inicijuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus, kuriais remiantis "sovietų represijos prieš Baltijos valstybių ir Vidurio Europos regiono gyventojus būtų pripažintos genocidu".

Drėlingo byla

2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius ("Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus), dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.

Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Pernai, spalio mėnesį, Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
73
Tegai:
genocidas, Sovietų Sąjunga, "Lietuvos partizanai", miško broliai, Lietuva
Dar šia tema
Konservatoriai džiūgauja, kad viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas skinasi kelią
Politologas apie Cvirkos paminklo nukėlimą: nauja politikų visuotinė kvailystė
"Nužudytas šūviu į nugarą". Lietuvoje bijoma tiesos apie sausio 13-osios įvykius