Kerčės sąsiauris

Kurstytojai Lietuvos: URM vadovas prašo NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje

82
(atnaujinta 14:40 2019.04.05)
Vašingtone įvyko Aljansui priklausančių šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame buvo iškeltas Juodosios jūros regiono saugumo klausimas

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Lietuva paragino NATO šalis atkreipti dėmesį į saugumą Juodojoje jūroje ir paremti valstybes, kurios neva kenčia nuo "Rusijos agresijos", pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Министры иностранных дел стран НАТО позируют для групповой фотографии во время церемонии, посвященной 70-летию НАТО, в зале Меллона в Вашингтоне, в среду, 3 апреля 2019 года
© AP Photo / Pablo Martinez Monsivais
NATO šalių užsienio reikalų ministrai daro bendrą nuotrauką ceremonijoje, skirtoje NATO 70-ųjų metinių minėjimui, Mellono salėje Vašingtone, 2019 metų balandžio 3 dieną

Diplomatas pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas turi reaguoti į Rusijos veiksmus Juodosios jūros regione, kurie neva "susilpnina Europos saugumą".

"Karinė agresija Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija ir militarizacija, dalies Sakartvelo teritorijos okupacija, laivybos laisvės varžymas Juodojoje ir Azovo jūroje yra dalis Rusijos strategijos ardyti Europos saugumo architektūrą. Turime skirti papildomą dėmesį Juodosios jūros saugumui ir paremti Rusijos agresiją patiriančias šalis", — cituoja Linkevičiaus žodžius URM spaudos tarnyba.

Lietuvos užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris vyko balandžio 3–4 dienomis Vašingtone. Susitikimas taip pat buvo skirtas Aljanso 70-mečiui.

Министр иностранных дел Литвы Линас Линкявичюс на встрече глав МИД стран НАТО в Вашингтоне, 4 апреля 2019 года
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Vašingtone, 2019 metų balandžio 4 dieną

Be Juodosios jūros regiono saugumo susitikime buvo iškeltas klausimas dėl Rusijos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties "pažeidimo". Linkevičius pasakė, kad vien dialogo nepakanka, nes Rusija neva "toliau tęsia agresyvią politiką", o tarptautinės teisės pažeidimai, pasak jo, privalo turėti aiškias pasekmes.

NATO šalių užsienio reikalų ministrai susitikime priėmė saugumui Juodosios jūros regione skirtų priemonių paketą. Dokumente numatomi abipusiai sąjungininkų veiksmai ir paramos Gruzijai ir Ukrainai stiprinimas.

Šiaurės Atlanto aljansas sistemingai kaltina Rusiją "įtampos" skatinimu, o JAV ir Europos politikai kalba apie "Rusijos grėsmę". Aljansas nuolat telkia savo pajėgas prie Rytų flango. Tuo pačiu metu Rusijos kariuomenės atsargos generolas majoras Vladimiras Bogatyrevas pažymėjo, kad Juodoji jūra — tai taikus regionas, tačiau JAV laivynas sukuria papildomą grėsmę konfliktams atsirasti.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad NATO naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad kuo daugiau karinės technikos ir kareivių dislokuotų prie Rusijos sienų.

NATO: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO: plėtros istorija
82
Tegai:
Linas Linkevičius, Lietuva, Užsienio reikalų ministerija, NATO, Juodoji jūra
Dar šia tema
Rusijos URM pranešė, kaip bus reaguojama į naujas NATO ginklavimosi programas
Ekspertas apie tikėtiną "griežtą žaidimą" Baltijos šalyse tarp Rusijos ir NATO
Porošenko pasirašė metinę Ukrainos bendradarbiavimo su NATO programą
Rusijos URM sureagavo į NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Staliną
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 22:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenos ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė, kai susidarė palankus natūralių veiksnių derinys. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas (Tom Jefferson), vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — likus devyniems mėnesiams iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiami rezultatai gauti ištyrus ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gautus mėginius.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o sakydamas "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykusiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Aires.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30 % Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nekeliauja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis pripažino, kad virusas gali plisti ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis