JAV šarvuotieji transporteriai Stryker

Lietuvos premjeras parėmė Lenkijos norą dislokuoti JAV karinę bazę

73
(atnaujinta 16:32 2019.04.05)
Lietuvos vyriausybės vadovas taip pat patikino, kad šalis padės, kiek įmanoma

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi paremti Lenkiją jos siekyje nuolat dislokuoti savo teritorijoje JAV karinę bazę, pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Rėmėme ir remsime Lenkijos siekį priimti JAV karių kontingentą nuolatiniam dislokavimui ir pagal galimybes prisidėsime. Priėmiau ministro pirmininko Mateušo Moravieckio kvietimą į gegužės 1 dieną Varšuvoje organizuojamą ES plėtros 15 metų sukakčiai skirtą viršūnių susitikimą", — cituoja premjero žodžius Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį Lietuvos ministras pirmininkas susitiko su savo kolega iš Lenkijos Mateušu Moravieckiu. Tai jau trečias Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių vadovų susitikimas per pastaruosius metus.

Skvernelis pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Varšuva yra jo, kaip ministro pirmininko, svarbiausias prioritetas. Jis pareiškė, kad džiaugiasi, jog Lietuvos vyriausybei pavyko atkurti strategine partneryste grįstus santykius su kaimynine Lenkija, o taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjančius ryšius ekonomikos ir saugumo srityje.

Lietuvos vyriausybės vadovas padėkojo savo kolegai už paramą dėl Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacijos per Lenkiją. Baltijos šalys planuoja atsijungti nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) iki 2025 metų.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, Šiauliuose, abu premjerai susitiko su Lenkijos kariais, kurie dalyvauja NATO Oro policijos misijoje Baltijos šalyse. 

JAV karinės bazės dislokavimas Lenkijoje

Anksčiau Lenkija pasiūlė JAV dislokuoti savo teritorijoje nuolatinę karinę bazę. Šalies prezidentas Andžejus Duda netgi pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi prisiimti finansinius įsipareigojimus ir mokėti už ją "milijardų milijardus dolerių".

Kovo pabaigoje partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" deputatai paragino Lietuvos vyriausybę apsvarstyti galimybę teikti finansinę paramą Lenkijos iniciatyvai. Jie pareiškė, kad JAV karinė bazė Lenkijoje "padidins Kremliaus sulaikymą iki daug aukštesnio lygio".

Kai kurie ekspertai teigė, kad JAV bazės atsiradimas prie Rusijos sienų sukurtų papildomą įtampą regione. Rusijos strateginių tyrimų instituto Euroatlantinės ir gynybos tyrimų centro Regioninio saugumo skyriaus vadovas Sergejus Jermakovas pažymėjo, kad tokie projektai ne didina saugumą, bet kelia nereikalingą įtampą.

Pastaraisiais metais Maskva atkreipė dėmesį į NATO aktyvumą prie Rusijos vakarinių sienų, ypač Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad neketina nieko pulti, tuo tarpu Aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija apie "Rusijos grėsmę", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
73
Tegai:
karinė bazė, JAV, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas apie tikėtiną "griežtą žaidimą" Baltijos šalyse tarp Rusijos ir NATO
"Maitino TSRS, dabar maitina ES": Lietuvos valdžia sukūrė naują istoriją
Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai

(atnaujinta 23:10 2020.09.28)
Lietuvos vadovas ir jo kolega iš Prancūzijos pasikeitė nuomonėmis įvairiais klausimais, įskaitant užsienio politiką ir regioninį saugumą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės ES finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo už Prancūzijos indėlį didinant regioninį saugumą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.

Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant šalių demokratijas, parodo tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Prezidentai aptarė padėtį Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmus, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.

Nausėda taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. 

"Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus", — pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit

Susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie "siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes".

Vizito metu pasirašyti dokumentai — Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.

Президент Франции Эманнюэль Макрон на встрече с литовским лидером Гитанасом Науседой в Литве, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Rugsėjo 29 d. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video