Genadijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka

Advokatė atskleidė, kada pateiks apeliacinį skundą Sausio 13-osios byloje

75
(atnaujinta 17:22 2019.08.07)
Genadijaus Ivanovo advokatė tvirtina, kad gynyba ruošia apeliacinį skundą, kol vyksta šis procesas, Rusijos pilietis negali būti suimtas

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas, kurį Lietuvos teismas "Sausio 13-osios byloje" nuteisė kalėti ketverius metus, pateiks apeliacinį skundą iki balandžio 15 dienos, RIA Novosti sakė jo advokatė Julija Žukienė.

"Apeliacinis skundas bus pateiktas iki 15-osios (balandžio — Sputnik). Šiuo metu mes jį ruošiame", — sakė Žukienė.

Ivanovas nebuvo suimtas teismo salėje. Kol nuosprendis yra skundžiamas, Ivanovas negali būti suimtas.

"Suteiktas dvidešimties dienų laikotarpis apskųsti nuosprendį. Jei tai nebus padaryta, jis pateks į kalėjimą pasibaigus šiam laikotarpiui. Jei nuosprendis bus apskųstas, jis liks laisvėje, kol bus vykdoma ši procedūra", — sakė advokatė.

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį "Sausio 13-osios byloje" vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
75
Tegai:
skundas, teismas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (83)
Dar šia tema
Rusija būtinai atsakys į Lietuvos nuosprendį "Sausio 13-osios byloje"
Teisininkas: Rusijai nėra jokių apribojimų ištirti Lietuvos teisėjų veiksmus
ES atsakė į Lietuvos sprendimą neįleisti Rusijos žurnalistų į teismo posėdį
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Konservatorius stebisi, ar tikrai Nausėda jau parodė paramą "valstiečiams"

(atnaujinta 10:20 2020.05.31)
Anot politiko, artėjant Seimo rinkimams tokie autoritetingi prezidento veiksmai gali nulemti kai kurių neapsisprendusių rinkėjų sprendimą

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" atstovas Seime Kęstutis Masiulis sukritikavo prezidentą Gitaną Nausėda tariamai palaikant prieš Seimo rinkimus valdančiąją partiją.

Anksčiau šią savaitę prezidentas sakė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų LVŽS partijai, jie turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją.

"Tokios šnekos ir ypač iš Prezidento lūpų programuoja dalies rinkėjų ir ypač neapsisprendusiųjų elgesį. Kai nežinai už ką balsuoti, tai visad smagiau būti balsavus už nugalėtoją ir dar paskatinant autoriteto", — savo Facebook puslapyje parašė Masiulis.

Pasak konservatoriaus, Nausėdos iniciatyvą remti šeimas su vaikais ir laikinai mažinti mokesčius darbuotojams išlaidos, kas bendrai sieks 500 mln eurų, palaikys "valstiečiai", o tai bus bandymas "lieti vandenį ant valstiečių rinkiminio malūno".

"Juk rinkėjas, kuris nutars balsuoti už "dosnumą" Seimo rinkimuose nediferencijuos valstietiškas ir prezidento dovanas, o viską priskirs valstiečiams. Kuomet turėjome frakcijos pasitarimą su Prezidento patarėjais apie jo iniciatyvas aš taip tiesiai šviesiai jų ir paklausiau: "ar tikrai Prezidentas jau nutarė remti rinkimuose valstiečius, nes ji iniciatyvos yra tikrai lieja vandenį ant valstiečių rinkiminio malūno?", — parašė konservatorius.

Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną, anksčiau prezidentas pasirašė atitinkamą įsakymą. Nausėda anksčiau pabrėžė, kad politinės kampanijos vystymas priklausys nuo to, kiek pavyks susitvarkyti su koronaviruso plitimu.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politologas Vadimas Volovojus opozicijos elgesį siejo su artėjančiais Seimo rinkimais. Jo nuomone, politikai pasinaudos koronaviruso sukelta krize, norėdami užsidirbti politinių taškų.

Tegai:
Seimo rinkimai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Narkevičius lieka — ar Nausėda turi ką priešpastatyti valdančiajai daugumai?
Karbauskis pasiūlė pratęsti balsavimą rinkimuose į Lietuvos Seimą
Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite

(atnaujinta 17:33 2020.05.30)
"Valstiečių" vadovas įvertino, kaip nuomonių skirtumai kai kuriais klausimais paveikė bendradarbiavimą su valstybės vadovais

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą palygino su jo pirmtake Dalia Grybauskaite, praneša "Ekspres nedelia" su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Valstiečių" lyderis teigė, kad bendradarbiavimas su dabartiniu valstybės vadovu yra konstruktyvus ir leidžia kartu spręsti problemas, nepaisant nuomonių skirtumų, pavyzdžiui, dėl Susisiekimo ministerijos vadovo Jaroslavo Narkevičiaus. Be to, kaip pažymėjo Karbauskis, Nausėda formuoja kitokį departamentų bendradarbiavimą nei tas, kuris buvo Grybauskaitio valdymo laikais.

"Aš net neįsivaizduoju, tokia situacija, kokia susiklostė, pavyzdžiui, dėl ministro Narkevičiaus, nuomonių skirtumas, kad tokioje situacijoje buvusi prezidentė būtų toliau kažkaip tai konstruktyviai bendravusi. Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso, būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi, ir taip toliau, žinant jos charakterį, jos būdą. O dabartinis prezidentas, jis pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, mes turime kitą nuomonę", — sakė Karbauskis.

Karbauskis sakė, kad Karbauskio, parlamentarai ir Prezidentūra bendradarbiauja, kad kuo mažiau įstatymų tektų vetuoti.

Anot jo, valdančiųjų kritika, nuskambėjusi Nausėdos patarėjų atžvilgiu, nėra skirta asmeniškai valstybės vadovui.

"Jeigu prezidentas bando ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis ne silpnas, jis kaip tik stiprus. Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija, tai yra silpnumas, o ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti tai nėra kažkoks silpnumas", — kalbėjo LVŽS.

Anksčiau Nausėda teigė, kad eidamas į politiką jis norėjo "kitokios politinės kultūros", kuomet problemos sprendžiamos kartu su pagarba vienas kitam ir su bendradarbiavimo dvasia, "ne daužant kumščiu į stalą".

Skandalas, susijęs su ministru Narkevičiumi

Susisiekimo ministerijos vadovas Jaroslavas Narkevičius dažnai kritikuojamas dėl abejotinų sprendimų ir praeities istorijų.

Opozicija periodiškai puola ministrą ir ragina jį atsistatydinti. Kai kurie analitikai teigia, kad taip yra dėl partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga", kuria priklauso ir ministras, atstovų patekimo į ministrų kabinetą.

Šalies prezidentas, savo ruožtu, teigė, kad Narkevičius negali eiti savo pareigų, nes "tenka kalbėti apie tas problemas, su kuriomis jis susiduria. Ir tai yra labai blogai". Jis pabrėžė, kad panašių problemų ir situacijų nekyla kitiems Lietuvos ministrams.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Ramūnas Karbauskis
Kamennyj Log, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 600 sunkvežimių

Remiantis Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenimis, labiausiai perkrautas patikrinimo punktas — Kamennyj Log

VILNIUS, birželio 1 – Sputnik. Pirmadienį prie pasienio kontrolės punktų Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė didelė sunkvežimių eilė. Tai rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

Pirmadienio ryto duomenimis, daugiau kaip 570 sunkvežimių negali įvažiuoti į Lietuvą. Labiausiai perkrautas patikrinimo punktas — Kamennyj Log, kur eilėje laukia daugiau nei 300 automobilių.

Beniakonių kontrolės punkte stovi 130 sunkvežimių, o Privalkoje — daugiau nei 140 automobilių.

Pasienyje su Latvija ir Ukraina eilių nėra.

Padėtis Baltarusijos ir ES pasienyje tapo sudėtingesnė po to, kai Europos šalys dėl koronaviruso pandemijos įvedė karantiną ir uždarė išorės sienos.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Sekmadienio duomenimis, respublikoje patvirtinti 1675 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Per vieną iš Lietuvos pasienio punktų apribotas sunkiasvorių sunkvežimių judėjimas
Pasienyje su Lietuva Rusijos muitininkai sunkvežimyje su žuvimi rado gintaro