Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kandidatų į prezidento postą debatai: pirmasis kalisumas santykiai su Rusija

69
Ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė aptarė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ketinimą susitikti su Rusijos prezidentu

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta pirmieji kandidatų į prezidento postą debatai.

Ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė diskutavo apie užsienio, gynybos politiką ir teisinę sistemą. Tiesioginę debatų transliaciją vykdė portalas LRT.lt.

Pirmasis klausimas, kuris buvo užduotas kandidatams – Lietuvos ir Rusijos santykiai. Praejusią savaitę paaiškėjo, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė į prezidentus Šimonytė tvirtino, kad Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau, anot jos, aukoti savo vertybes, pavyzdžiui, dėl geresnių santykių su kaimynine valstybe nereikėtų.

"Nežinau, ar galime, nepažeisdami savo vertybių, savo įsitikinimų, galvoti, kad kartais tas taisykles, tas vertybes galime paminti, jeigu kažkam labai to reikia, siekiant kažkokių tikslų, savo interesų", – pažymėjo Šimonytė.

Šimonytė, jei būtų išrinkta prezidente, tvirtino šiuo metu nematanti reikalo susitikti su Putinu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus  Skvernelis savo ruožtu sake neabejojantis, kad Estijos prezidentė planuoja susitikti su Putinu, siekdama atstovauti Estijos interesams. Jis neatmetė galimybės, kad esant reikalui, pasielgtų taip pat kaip Estijos šalies vadovė.

"Iš kilus tokiai būtinybei, aš padaryčiau tą patį. Net neabejoju, kad tai padarys ir Estijos prezidentė, vadovaudamasi savo valstybės nacionaliniais interesais“, – pažymėjo Skvernelis.

"Turime aiškią poziciją ir Estijos, ir Europos Sąjungos, ir Baltijos valstybių dėl požiūrio į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje ir kitose valstybėse. [...] Po to nacionalinis interesas yra aukščiau visko. Jeigu yra tokia būtinybė yra, mes gal kažko nežinome apie Estiją. Gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su agresyviu priešininku, kuris yra neišvengiamai yra kaimyninėje valstybėje", – aiškino Skvernelis.

Nausėda ragino neskubėti vertinti Estijos prezidentės planų. Anot jo, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo nuosekli, tačiau pažymėjo ekonominių, kultūrinių ryšių svarbą.

"Tokią politiką aš remiu, nors, kita vertus, tai nereiškia, kad reikia visus langus uždaryti ekonominiams, kultūriniams ryšiams. Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar mūsų didžiausias prioritetas, nes su šiais žmonėmis mums reikės gyventi ir tada, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija bus pasibaigusi", – aiškino Nausėda.

Tariama "Rusijos agresija"

Baltijos šalių politikai vis dažniau kalba apie "Rusijos agresiją". Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad tokio mito išlaikymas yra būtinas siekiant sugriežtinti NATO pajėgas prie Rusijos sienų.

Politikos analitikas Dmitrijus Solonikovas teigia, jog Lietuvos valdžios atstovai nuolat kalba apie savo pačių išgalvotus "Maskvos planus užpulti" Baltijos ar kitas šalis, kad "Rusijos agresijos" tema nuolat būtų matoma žiniasklaidoje, nes tokiu būdu Baltijos šalys gali parodyti savo "ištikimybę" Vašingtonui.

Savo ruožtu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina rengti išpuolių, o Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, kad padidintų karinio kontingento ir ginkluotės skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl Vilniaus kaltės, kuris padarė Maskvos demonizavimą beveik nacionaliniu prioritetu. Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija visada pasirengusi judėti šia kryptimi tiek su ES, tiek su atskiromis valstybėmis, kurios yra Sąjungos narės.

Rinkimai Lietuvoje

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Praeitą ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų statusą prezidento rinkimuose suteikė Vyteniui Andriukaičiui, Arvydui Juozaičiui, Gitanui Nausėdai, Sauliui Skverneliui, Ingridai Šimonytei ir Valdemarui Tomaševskiui.

Kovo mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, populiariausi kandidatai yra Nausėda ir Šimonytė. Ekonomistas gavo 23,5 procento paramą, Šimonytė — 22 proc. Trečiojoje vietoje yra Skvernelis, kurį yra pasirengę paremti 18,4 procento rinkėjų. Visi kiti kandidatai žymiai atsilieka.

Lietuvos Respublikos prezidentai
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos prezidentai
69
Tegai:
prezidento rinkimai, debatai
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (137)
Dar šia tema
Estijos prezidentė Maskvoje ketina aptarti sankcijas Rusijai
Peskovas įvardijo Putino susitikimo su Estijos prezidente tikslus
Paaiškėjo, kokias temas susitikimo metu aptars Estijos ir Rusijos prezidentai