Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kandidatų į prezidento postą debatai: pirmasis kalisumas santykiai su Rusija

123
Ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė aptarė Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ketinimą susitikti su Rusijos prezidentu

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta pirmieji kandidatų į prezidento postą debatai.

Ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė diskutavo apie užsienio, gynybos politiką ir teisinę sistemą. Tiesioginę debatų transliaciją vykdė portalas LRT.lt.

Pirmasis klausimas, kuris buvo užduotas kandidatams – Lietuvos ir Rusijos santykiai. Praejusią savaitę paaiškėjo, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė į prezidentus Šimonytė tvirtino, kad Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau, anot jos, aukoti savo vertybes, pavyzdžiui, dėl geresnių santykių su kaimynine valstybe nereikėtų.

"Nežinau, ar galime, nepažeisdami savo vertybių, savo įsitikinimų, galvoti, kad kartais tas taisykles, tas vertybes galime paminti, jeigu kažkam labai to reikia, siekiant kažkokių tikslų, savo interesų", – pažymėjo Šimonytė.

Šimonytė, jei būtų išrinkta prezidente, tvirtino šiuo metu nematanti reikalo susitikti su Putinu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus  Skvernelis savo ruožtu sake neabejojantis, kad Estijos prezidentė planuoja susitikti su Putinu, siekdama atstovauti Estijos interesams. Jis neatmetė galimybės, kad esant reikalui, pasielgtų taip pat kaip Estijos šalies vadovė.

"Iš kilus tokiai būtinybei, aš padaryčiau tą patį. Net neabejoju, kad tai padarys ir Estijos prezidentė, vadovaudamasi savo valstybės nacionaliniais interesais“, – pažymėjo Skvernelis.

"Turime aiškią poziciją ir Estijos, ir Europos Sąjungos, ir Baltijos valstybių dėl požiūrio į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje ir kitose valstybėse. [...] Po to nacionalinis interesas yra aukščiau visko. Jeigu yra tokia būtinybė yra, mes gal kažko nežinome apie Estiją. Gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su agresyviu priešininku, kuris yra neišvengiamai yra kaimyninėje valstybėje", – aiškino Skvernelis.

Nausėda ragino neskubėti vertinti Estijos prezidentės planų. Anot jo, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo nuosekli, tačiau pažymėjo ekonominių, kultūrinių ryšių svarbą.

"Tokią politiką aš remiu, nors, kita vertus, tai nereiškia, kad reikia visus langus uždaryti ekonominiams, kultūriniams ryšiams. Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar mūsų didžiausias prioritetas, nes su šiais žmonėmis mums reikės gyventi ir tada, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija bus pasibaigusi", – aiškino Nausėda.

Tariama "Rusijos agresija"

Baltijos šalių politikai vis dažniau kalba apie "Rusijos agresiją". Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad tokio mito išlaikymas yra būtinas siekiant sugriežtinti NATO pajėgas prie Rusijos sienų.

Politikos analitikas Dmitrijus Solonikovas teigia, jog Lietuvos valdžios atstovai nuolat kalba apie savo pačių išgalvotus "Maskvos planus užpulti" Baltijos ar kitas šalis, kad "Rusijos agresijos" tema nuolat būtų matoma žiniasklaidoje, nes tokiu būdu Baltijos šalys gali parodyti savo "ištikimybę" Vašingtonui.

Savo ruožtu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina rengti išpuolių, o Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, kad padidintų karinio kontingento ir ginkluotės skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl Vilniaus kaltės, kuris padarė Maskvos demonizavimą beveik nacionaliniu prioritetu. Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija visada pasirengusi judėti šia kryptimi tiek su ES, tiek su atskiromis valstybėmis, kurios yra Sąjungos narės.

Rinkimai Lietuvoje

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Praeitą ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų statusą prezidento rinkimuose suteikė Vyteniui Andriukaičiui, Arvydui Juozaičiui, Gitanui Nausėdai, Sauliui Skverneliui, Ingridai Šimonytei ir Valdemarui Tomaševskiui.

Kovo mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, populiariausi kandidatai yra Nausėda ir Šimonytė. Ekonomistas gavo 23,5 procento paramą, Šimonytė — 22 proc. Trečiojoje vietoje yra Skvernelis, kurį yra pasirengę paremti 18,4 procento rinkėjų. Visi kiti kandidatai žymiai atsilieka.

Lietuvos Respublikos prezidentai
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos prezidentai
123
Tegai:
prezidento rinkimai, debatai
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Estijos prezidentė Maskvoje ketina aptarti sankcijas Rusijai
Peskovas įvardijo Putino susitikimo su Estijos prezidente tikslus
Paaiškėjo, kokias temas susitikimo metu aptars Estijos ir Rusijos prezidentai
Kruonio HAE

Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui

(atnaujinta 15:35 2020.07.13)
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, šalis nepirks elektros iš Baltarusijos, nesuteiks Kruonio HAE rezervų bei paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pirmadienį apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rezervo reikmėms.

Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Pasak prezidento, nesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. "Černobylio katastrofos padarinius skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos", — teigia prezidentas.

"Po vizito Kruonio HAE galiu dar kartą pabrėžti — Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus: nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa", — parašė šalies vadovas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) — vienintelis toks objektas Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą bei užtikrina avarinį šalies energetikos sistemos rezervą.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kruonio HAE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai patvirtino kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose 

(atnaujinta 14:11 2020.07.13)
TS-LKD rinkimų sąrašą ves Ingrida Šimonytė, antra vieta atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, trečia — Laurynui Kasčiūnui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

TS-LKD kandidatų į Seimą sąrašo pirma pozicija, kuri nėra keičiama, deleguota parlamentarei, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Antra vieta, kuri taip pat nėra reitinguojama, atiteko partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.

Trečioje sąrašo vietoje liko Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje — Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, penktoje — Paulius Saudargas. Šeštoje rinkimų sąrašo vietoje — Arvydas Anušauskas, septintoje — Agnė Bilotaitė, aštuntoje — Audronius Ažubalis, devintoje — Jurgita Šiugždinienė, o dešimtuką uždaro Jurgis Razma.

Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos "Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga" vadovą Gvidą Rutkauską.

Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.

TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.

"Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų. Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus", — sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje — vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje — Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius. Visi kiti vienmandatininkai buvo patvirtinti TS-LKD Tarybos.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Koronaviruso testai

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai

(atnaujinta 16:03 2020.07.13)
Anot Aurelijaus Verygos, nors padėtis sergamumo srityje išlieka stabili, sveikatos apsaugos sistema ruošiasi naujam protrūkiui

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Antroji koronaviruso banga Lietuvoje gali prasidėti ne gruodį, kaip prognozuoja mokslininkai, o rugpjūtį. Apie tai praneša portalas "RuBaltic.ru".

Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, nors padėtis sergamumo srityje išlieka stabili, sveikatos apsaugos sistema ruošiasi naujam protrūkiui.

"Užtektų labai nedaug ir mes su ta banga galime susidurti dar rugpjūtį. Tą galima paaiškinti tuo, kad dabar yra vasara, atostogų metas. Žmonės tokiu metu daug bendrauja, išeina į viešas erdves. Ir jeigu tie užsikrėtę elgiasi neatsakingai, išplatina ligą, tad tai ligai sąlygos plisti yra labai geros", — sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas pabrėžė, kad COVID-19 pasiskirstymo laipsnis priklausys nuo to, kaip atsakingai piliečiai elgsis jausdami infekcijos simptomus. Jis priminė, kad būtina izoliuotis ir prireikus kreiptis į gydytojus.

Ministras pridūrė, kad antroji koronaviruso banga taip pat gali priklausyti nuo oro sąlygų: jei bus šalčiau, žmonės daugiau bendraus uždarose vietose.

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Aurelijus Veryga
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims