Rinkimai, archyvinė nuotrauka

VRK kandidatais į šalies prezidentus registravo Puidoką, Mazuronį ir Puteikį

68
Paaiškėjo, kad galiausiai 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvaus devyni kandidatai

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija baigė registruoti kandidatus į prezidentus ir paskelbti jų sąrašą, iš viso komisija įregistravo devinius kandidatus.

Antradienį kandidatais registruoti europarlamentaras Valentinas Mazuronis ir Seimo nariai Mindaugas Puidokas bei Naglis Puteikis. Patikrinus jų atneštus parašus VRK patvirtino, kad juos parėmė ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų.

Taip pat buvo nuspręsta, kad 4 pretendentai į kandidatus – Petras Auštrevičius, Alfonsas Butė ir Petras Gražulis ir Kazimieras Juraitis – nesurinko įstatyme numatyto minimalaus rinkėjų parašų skaičiaus.

Balandžio 4 dieną VRK įregistravo šešis kandidatus Lietuvos prezidento rinkimuose: Europos Komisijos narį socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį, filosofą Arvydą Juozaitį, ekonomistą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, konservatorių atstovę ir Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderį Valdemarą Tomaševskį.

Balandžio 12 dieną (penktadienį) 11 val. Seime esančioje Vitražinėje salėje kandidatams į prezidentus bus įteikti kandidatų pažymėjimai.

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Iš viso rinkimų kampanijai buvo užregistruota 15 žmonių. Pretendentai turėjo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių parašų.

Kovo mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, populiariausi kandidatai yra Nausėda ir Šimonytė. Ekonomistas gavo 23,5 procento paramą, Šimonytė — 22 proc. Trečiojoje vietoje yra Skvernelis, kurį yra pasirengę paremti 18,4 procento rinkėjų. Visi kiti kandidatai žymiai atsilieka.

68
Tegai:
Naglis Puteikis, Valentinas Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Kas bus kitas? Lietuva svarsto apie galimybę susitikti su Rusijos prezidentu
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

Maskvos Kremliaus muziejai: pažintinė kelionė po saviizoliacijos

(atnaujinta 15:33 2020.07.12)
Tuo pačiu metu muziejų galės aplankyti ne daugiau kaip 150 žmonių, tuo tarpu jie privalo laikytis saugumo priemonių. Kaip atrodo ekskursijos šiandien — Sputnik Lietuva nuotraukose

Nuo liepos 3 dienos Maskvos Kremliaus muziejai vėl atviri lankytojams. Išimtis yra patriarchaliniai rūmai ir Ivano Didžiojo varpinė.

Kovo viduryje muziejai sustabdė savo darbą, paskelbdami apie saviizoliacijos režimą. Tačiau dabar visi gali apsilankyti Kremliaus arsenale ir Arkikatedros aikštės architektūriniame ansamblyje, užsiregistravę į sesiją.

Lankytojai privalo laikytis saugumo priemonių. Pasirinkime yra nuotraukų, kuriose galima pamatyti, kaip šiandien vyksta apsilankymas Maskvos Kremliaus muziejuose.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Maskvos Kremliaus muziejai yra muziejinė įstaiga, kurią sudaro Šarvojimo, Marijos Ėmimo į dangų, Archangelsko ir Apreiškimo katedros, Patriarchalinės kolegijos, Ivano Didžiojo varpinė.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Šiuo metu visi gali aplankyti visus komplekso muziejus, išskyrus Patriarchalinius rūmus ir Ivano Didžiojo varpinę. Įeiti galima tik su kaukėmis, pirštinėmis ir laikantis saugaus 1,5 metro atstumo.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Ekskursijos muziejuose vedamos tik ne daugiau kaip penkių žmonių grupėje.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Vizitas į Kremliaus arsenalą ir Katedros aikštės architektūrinį ansamblį organizuojamas sesijomis.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Nuotraukoje: lankytojai Maskvos Kremliaus Archangelsko katedroje. Pastatas buvo pastatytas 1508 metais pagal italų architekto Aloisio Naujojo projektą.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Nuotraukoje: Maskvos Uspenijės soboras. Tai seniausias visiškai išlikęs pastatas Maskvoje. Katedra buvo pastatyta XV amžiuje, iki 1917 metų. Ji buvo pagrindinė Rusijos katedra.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Nuotraukoje: lankytojai Maskvos Kremliaus Apreiškimo katedroje. Katedros ikonostazė yra seniausia aukštoji Rusijos ikonostazė. Pats statinys buvo pastatytas 1489 metais.

  • © Sputnik / Vladimir Astapkovich

    Bilietus galima įsigyti Maskvos Kremliaus muziejų tinklalapyje arba kasoje, esančioje Aleksandro sode.

Tegai:
Kremlius, Maskva, nuotraukos