Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Rusija, Astravas ir Noreika: kandidatai į prezidentus surengė pirmuosius debatus

91
(atnaujinta 11:50 2019.04.09)
Nuomonės dėl santykių su Rusija išsiskyrė, tačiau dėl atominės elektrinės statybų Astrave bei memorialinių lentelių sunaikinimo diskusijos dalyviai buvo vieningi

VILNIUS, balandžio 9 — Spiutnik. Kandidatai į prezidento postą ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė dalyvavo pirmuosiuose debatuose.

Tiesioginę debatų transliaciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykdė portalas LRT.lt.

Rinkimai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kandidatai atsakė į klausimus, ar norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kaip  būtų sprendžiami korupcijos atvejai teismuose, koks būtų veiksmų planas Astravo AE atžvilgiu, be to, aptarė advokato Stanislovo Tomo veiksmus, kuris sudaužė Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai) skirtą atminimo lentą.

Lietuvos ir Rusijos santykiai

Atsakydama į klausimą, ar būsimasis Lietuvos prezidentas turi susitikti su Rusijos lyderiu, kaip tai ketina padaryti Estijos vadovė Kersti Kaljulaid, ji pareiškė, kad nesusitiktų su Putinu.

"Tikrai nelabai matyčiau, apie ką dabar galėtume kalbėtis", – akcentavo Šimonytė.

Premjeras pirmininkas, atvirščiai, palaikė Kaljulaid, pažymėdamas, kad Estijos prezidentė siekia apginti Estijos interesus. Jis neatmetė galimybės, kad esant reikalui, pasielgtų taip pat kaip Estijos vadovė. Pasak Skvernelio, nepaisant Baltijos valstybių pozicijos "agresyvių" Rusijos veiksmų Ukrainoje ir kitose valstybėse, nacionalinis interesas yra aukščiau visko.

Nausėda, savo ruožtu, pažymėjo, kad Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo nuosekli, tačiau reikia paremti ekonominius bei kultūrinius ryšius, o ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar "didžiausias prioritetas".

Korupcija teisės sistemoje

Skvernelis aiškino, kad teisės sistemoje yra ir sisteminių bėdų. Pasak jo, keli klausimai, susiję su teisėjų paskyrimu, tikrai turėtų būti išspręsti.

"Nėra aiškios karjeros galimybės, teisėjai dažnai priversti laviruoti priimant sprendimus, kad galėtų tikėtis geresnės karjeros", – teigė kandidatas.

Nausėda minėjo, kad korupcijos suvokimo indeksas nuo 2015 metų kaip buvo 59 balai iš 100, taip ir liko.

"Mano manymu, mes turime pakankamai uždarą teismų sistemą, kurioje, deja, visuomenė turi ribotas kontrolės galimybes", – minėjo jis.

Šimonytė pareiškė, kad teismų sistema yra labai plati ir pasmerkti ją visą dėl vieno tokio įvykio nederėtų. "Teismų sistemoje yra aibė puikiai ir sąžiningai dirbančių žmonių", – teigė ji.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės

Skvernelis pažymėjo, kad esminis dalykas – kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą. Jis pasisako už tai. 

Nausėda taip pat pasisakė už Lietuvos pilietybės išsaugojimą. "Jūs visi esate mūsų šeima ir iš jūsų pasų neatimsime", – teigė kandidatas.

Jis taip pat nuogąstavo, kad informacinė kampanija pradedama tik likus kelioms savaitėms iki referendumo ir produktyviai pasiruošti jam nepavyks.

Šimonytė kalbėjo, kad abejonių dėl dvigubos pilietybės formuluotės yra. Ji sakė, kad balsuos už pilietybės išsaugojimą.

Situacija aplink Astravo AE

Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad Astravo AE statybą reikia sustabdyti. Vienintelis kelias tai pasiekti, pasak premjero, yra tai, kas buvo įrašyta jo laiške Baltarusijai – atominę elektrinę paversti dujine elektrine.

Jis pripažino, kad stabdyti elektrinę šansų yra labai nedaug. Ir jeigu to padaryti nepavyks, Lietuva imsis kitų žingsnių – užtikrins priežiūros sistemą ir buvimą elektrinėje techniškai, kad jie galėtų matyti ir reaguoti į galimus branduolinius incidentus. Tačiau, pažymėjo premjeras, esant tokiems santykiams, kokie yra dabar, tai užtikrinti bus sudėtinga.

Nausėda sakė, kad Skvernelio planas jo neįtikina, nes tai panašiau į improvizaciją. Jis pažymėjo, kad Astravo AE reikėtų vertinti kaip didžiulę, potencialią grėsmę, pabrėždamas, kad taip elektrinę matyti turi Lietuvos kaimynai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Šimonytė akcentavo, Astravas yra geopolitinis projektas, su ekonomika neturintis nieko bendra.

Santykiai su Ukraina

Kandidatų į prezidentus paklausus, ar Lietuva keistų santykių su Ukraina kryptį, jei šios šalies prezidento rinkimuose pergalę prieš Petro Porošenka išplėštų Volodymyras Zelenskis. Kandidatai tvirtino, kad didelių pokyčių nesiektų.

Nausėda net tvirtino, kad Lietuva negali vertinti konkrečios šalies rinkimų rezultatų eigos. Svarbiausia, anot jo, kad rinkimai vyktų demokratiškai.

Generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymas

Šimonytė pažymėjo, jog jai labai gaila, kad iki šios dienos vandalizmo akto buvo diskutuota, ar reikia lentą nuplėšti, dabar – ar atstatyti .

Nausėda neslėpė, kad jį nustebino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reakcija į generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymą, tai yra mero pareiškimai, jog savivaldybė nesvarsto galimybės atkurti atminimo lentą.

"Pamatęs Vilniaus miesto mero reakciją net nežinau, kaip į ją reaguoti – ar tai yra kvietimas, žalia šviesa elgtis panašiai ir su kitais atminimo ženklais?", – paklausė Nausėda.

Skvernelis tvirtino, kad atminimo lentos sudaužymas yra "vandalizmo aktas" ir teisėsaugos institucijos turėtų tokius veiksmus įvertinti.

"Tada gali pradėti kitus paminklus daužyti, jei mes leisime tokiems vandalams toliau taip elgtis. Tikrai sulauksim momento, kai kiekvienas spręsime, kuris paminklas mums patinka ar nepatinka", – teigė kandidatas į prezidentus.

Lietuvoje gerbiamas Jonas Noreika, nors jis buvo nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų bendruomenės naikinimo procese Lietuvoje. 1941 metais Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys, tapo Šiaulių apskrities vadovu. Jis įsakė, kad visi regiono žydai būtų patalpinti į getą ir jų turtas būtų atimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Prezidento rinkimai Lietuvoje

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. yriausioji rinkimų komisija įregistravo devinius kandidatus.

Kovo mėnesį atliktų socialinių apklausų duomenimis, populiariausi kandidatai yra Nausėda ir Šimonytė. Ekonomistas gavo 23,5 procento paramą, Šimonytė — 22 proc. Trečiojoje vietoje yra Skvernelis, kurį yra pasirengę paremti 18,4 procento rinkėjų. Visi kiti kandidatai žymiai atsilieka.

91
Tegai:
prezidento rinkimai, debatai, Jonas Noreika, Astravas, Rusija
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Linkevičius tikisi, kad po rinkimų provakarietiška Ukrainos kryptis nesikeis
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą