Teismo posėdžių salė

Juristas: Lietuva neišduos Rusijai "Sausio 13-osios bylos" teisėjų

79
(atnaujinta 17:21 2019.08.07)
Rusija gali paskelbti šių žmonių tarptautinę paiešką, tačiau Lietuvos valdžia, greičiausiai, nepatenkins Maskvos paklausimo, mano advokatas Dmitrijus Romanenko

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus, įtariamus sąmoningai neteisėto nuosprendžio paskelbimu prieš rusus byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

Bylos figūrantais tapo Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ainora Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Tamošiūnaitė ir Artūras Šumskas.

Interviu Sputnik Lietuva advokatas, tarptautinis juristas Dmitrijus Romanenko pareiškė, kad Rusija gali pateikti prašymą teismui dėl kardomosios priemonės teisėjams skyrimo.

"Taigi, kai bus išrinkta kardomoji priemonė, pavyzdžiui, suėmimas, šie žmonės gali būti įtraukti į tarptautinės paieškos sąrašą, ir jau po to gali būti siųstas atitinkamas prašymas dėl ekstradicijos, kuris, žinoma, mano manymu, nebus patenkintas", — pasakė advokatas.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus  nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
79
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-osios įvykiai
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Teisinės sistemos gėda: Lietuva paskelbė nuosprendžius "Sausio 13-osios byloje"
Rusijos Federacijos Tarybos narys: "Sausio 13-osios byla" — atviras šališkas teismas
Advokatė atskleidė, kada pateiks apeliacinį skundą Sausio 13-osios byloje
Lietuvoje siūloma apriboti "Rossija 24" transliacijas dėl Žirinovskio pasisakymų
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Svetlana Tichanovskaja susitiko su ES ministrais, 2020.09.21

Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais

(atnaujinta 15:34 2020.09.21)
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus jau ne kartą buvo susitikusi su Europos ir net Amerikos politikais

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius papasakojo apie buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimą su ES šalių užsienio reikalų ministrais.

"Šį rytą ES šalių ministrai susitiko su Baltarusijos nacionaline vadove Svetlana Tichanovskaja. Ji labai aiškiai išreiškė savo prašymą paremti baltarusius, kurie reikalauja laisvų rinkimų, taip pat išlaisvinti politinius kalinius, palaikyti pilietinę visuomenę ir taikyti sankcijas tiems, kurie dalyvauja protestų malšinime", — rašė Twitter'yje Linkevičius.

Pirmadienį Lietuvos ministras yra Briuselyje, kur atvyko dalyvauti ES Tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrų lygiu.

Be to, anksčiau Linkevičius teigė, kad Europos Sąjunga turėtų padėti Baltarusijos "nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms" ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) bei reikalauti iš Rusijos "nesikišti į respublikos reikalus".

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Tegai:
Baltarusija, ES, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM vadovybė iš visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Vakcina nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąsias gripo vakcinos siuntas

(atnaujinta 15:10 2020.09.21)
Rengiantis ateinančiam gripo sezonui nupirkta kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Į Lietuvos gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos, rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

Šią savaitę bus paskirstyta trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių (maždaug 80 tūkst.), įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių — 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.

PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, gripas
Dar šia tema
Virusologas įvertino vakcinos nuo gripo ir koronaviruso kombinacijos idėją
SAM: pritrūkus nemokamų gripo vakcinų — papildoma kompensacija rizikos grupės žmonėms