Armenas GAsparianas

Ekspertas: Lietuva visiškai susipainiojo parodymuose apie "genocidą" sovietmečiu

136
(atnaujinta 14:24 2019.04.14)
Kaip pažymėjo ekspertas, oficialus Vilnius "pamiršta", kad dėl tokio "naikinimo" lietuvių skaičius Lietuvoje ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Lietuvos valdžia pareiškia apie "genocidą" iš TSRS pusės, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad visi faktai kalba priešingai, papasakojo politologas, istorikas ir žurnalistas Armenas Gasparianas interviu Sputnik Lietuva.

"Egzistuoja gyventojų surašymai — prieškarinis ir pirmasis pokarinis. Pagal gyventojų surašymą lietuvių pagal tautybę skaičius padidėjo. Tai koks genocidas? Yra statistiniai duomenys apie žydus, kurie tapo Trečiojo reicho aukomis. Ir statistiniai duomenys apie žydus Europoje: jų čia sumažėjo labai ir labai žymiai. Štai tai — taip, niekas to neneigia... Arba norėtumėte pasakyti, kad rusų tautybės žmonės surašymo metu buvo priversti užsirašyti kaip lietuviai? Gimtoji kalba — lietuvių, vardas ir pavardė — taip pat lietuviški? Tai keista. Tada kokią "tautinę" Lietuvą jūs pastatėte?" — pažymėjo Gasparianas.

Kaip priminė ekspertas, Lietuvos valdžia 1989 metais paskelbė, kad titulinė tauta respublikoje — lietuviai.

"Jei būtų "genocidas", kaip gali pasirodyti titulinė tauta? Nesunku apskaičiuoti 1932 metais Vokietijoje gyvenusių žydų procentinę dalį ir palyginti tai su žydų, kurie liko gyvi 1945 metais, procentine dalimi. O čia kita istorija — tik augimas kasmetinis? Kur genocidas?" — pabrėžė politologas.

Kovo mėnesį Strasbūro teismas atmetė buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo, kuris Lietuvoje buvo nuteistas už dalyvavimą "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais, skundą. 2015 metais teismas Lietuvoje nuteistojo veiksmus pripažino "genocidu", nes, pasak teismo, "partizanai" neva atstovavo lietuvių tautai, o operacijos prieš juos tikslas buvo "nacionalinės grupės sunaikinimas".

Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius išreiškė viltį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTK) sprendimas dėl lietuvio, nuteisto už "genocidą", bylos pakeis pasaulio bendruomenės požiūrį į "sovietinius nusikaltimus".

Savo ruožtu Lietuvos Seimo deputatai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pareiškė, kad respublika turėtų siekti, kad sovietmečio "nusikaltimai" būtų pripažinti "genocidu" ES lygmeniu.

Kaip pabrėžė Gasparianas, jei Lietuvos valdžia iš tikrųjų siektų būti įtikinama, reikėtų kalbėti ne apie išgalvotą TSRS "genocidą", o vartoti visiškai kitokias formuluotes.

"Jeigu jie (Lietuvos valdžia — Sputnik) suformulavo savo mintį, kad "Sovietų Sąjunga, kuriai vadovavo Stalinas, vadovaudamasi klasinės kovos postulatais, sunaikino politinę lietuvių klasę", nemanau, kad kas nors šią istoriją imtųsi nuginčyti. Iš tiesų, politikų, kurie buvo, kaip tada buvo sakoma, prieškario buržuazinėje Lietuvoje, vėliau neliko. Bet ar tai yra "genocidas", aš, švelniai tariant, nesu tikras. Kaip jie paaiškina tada tokį dalyką, jei "genocidu" iš pradžių jie laikė veiksmus prieš "miško brolius", bet jų skaičius 1980-ųjų metų pabaigoje buvo toks didelis? Kaip jie paaiškina, kad dėl "genocido" jie gavo ne kulką į galvą, o penkerius ar dešimt metų stovyklose, po kurių jie sugrįžo ir vėl buvo atkurtos jų teisės? Tai kažkoks keistas genocidas", — pažymėjo ekspertas.

Ekspertas: Lietuva tikisi, kad ES praris bet kokią nesąmonę apie Rusiją >>

Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
136
Tegai:
Lietuva, miško broliai, TSRS
Gabrielius Landsbergis

Vienintelis kandidatas: Landsbergis patvirtintas Lietuvos valdančiosios partijos vadovu

(atnaujinta 15:12 2021.02.28)
Konservatoriams politikas vadovavo nuo 2015 metų. Partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos ir radikalių pasiūlymų

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar ketverius metus vadovaus Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai. Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė partijos spaudos tarnyba.

Anksčiau visi kandidatai, išskyrus dabartinį pirmininką, pasirašė bendrą atsisakymą dalyvauti šiuose rinkimuose dėl partijos pirmininko, remdamiesi ypatinga pandemijos situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vienybės Seime ir vyriausybėje.

Partijos priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas pasiūlė patvirtinti TS-LKD vadovu Landsbergį, kuris konservatoriams vadovavo nuo 2015 metų.

Sekmadienį sprendimą palaikė 122 balsai "už".

"Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia — vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje", — sakė Landsbergis.

Konservatorių partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos, taip pat dėl ​​radikalių pasiūlymų. Parlamentarai pasiūlė įteisinti memorialų sovietų kariams griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją „nusikalstama organizacija“ ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius sakė, kad kai paskutinį kartą Lietuvą valdė TS-LKD partija, šalyje kilo ekonominė krizė ir pablogėjo santykiai su Lenkija. Vėlesniais metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, artima konservatoriams, kivirčijasi su Rusija ir Baltarusija. Ekspertas neatmetė, kad be dabartinio konflikto su Baltarusija gali pablogėti ir Lietuvos santykiai su Latvija.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis
Iškilminga projekto 677 Lada dyzelinio elektrinio povandeninio laivo Kronštadt paleidimo į vandenį ceremonija Sankt Peterburge

"Jų negalima rasti": Rusija stato naujus slaptus raketnešius

(atnaujinta 20:27 2021.02.28)
Perspektyvios ginklų sistemos, kurios yra betriukšmės ir sunkiai aptinkamos — pirmuosius 677 projekto "Lada" dyzelinius-elektrinius povandeninius laivus Rusijos laivynas gaus 2022 metais

Jiems sukurti prireikė daugiau nei 20 metų. Šis povandeninis laivas gali nešti ypač taiklų ginklą, o jo maršrutą atsekti itin sunku. Apie projekto ypatybes — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

"Sunkus vaikas"

Povandeninius laivus "Kronštadt" ir "Velikije Luki" buvo numatyta perduoti jūrininkams 2021 metais, tačiau, kaip paaiškino laivų statybos įmonės "Admiralteiskije verfi" generalinis direktorius Aleksandras Buzakovas, dėl problemų su kontragentais, datos "pasislinko į dešinę".

Rugsėjį Jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas pranešė, kad du serijiniai laivai bus užbaigti vėliau, nes vienas iš įrangos tiekėjų atsilieka nuo grafiko.

Vėlavimai lydi projektą nuo pat pradžių. Darbai startavo dar 1990-ųjų pabaigoje — buvo pradėta statyti pagrindinį laivą "Sankt Peterburg". Jis buvo paleistas ant vandens 2004 metais ir jis turėjo būti išsiųstas į karinį jūrų laivyną 2006 metais. Tačiau Šiaurės laivynas priėmė povandeninį laivą į bandomąjį eksploatavimą tik 2010 metais.

Povandeniniais laivais "Lada" ketinta pakeisti pasenusius projekto 877 "Paltus" dyzelinius povandeninius laivus. Naujieji povandeniniai laivai yra mažesni, vadinasi, jie yra mažiau matomi sonarams. Akustinį slapumą taip pat sustiprina nestandartinė vidaus laivų statybai vieno korpuso konstrukcija. Be to, "Lada" — pirmieji Rusijos povandeniniai laivai, kuriuose ateityje bus įrengta nuo oro nepriklausoma (anaerobinė) jėgainė.

Galbūt terminai buvo nuolat praleidžiami būtent dėl daugybės naujų konstruktyvių sprendimų ir jų įgyvendinimo "geležyje" sudėtingumo. Taigi, pagrindinio laivo bandymų metu buvo nustatytos rimtos problemos su hidroakustiniu kompleksu, o nepakankama laivo elektrinio variklio galia neleido išvystyti reikiamo greičio po vandeniu.

Tačiau karinis jūrų laivynas visgi laukė naujų dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, todėl vietoj "Lada" Ramiojo vandenyno laivynui užsakė šešis laiko patikrintus ir gerai įvaldytus projekto 636 povandeninius laivus "Varšavianka".

Дизель-электрическая подводная лодка Б-271 Колпино
© Sputnik / Виталий Тимкив
Dyzelinis elektrinis povandeninis laivas B-271 "Kolpino"

Pavojingi "mažyliai"

Ekspertų teigimu, "Lada" — moderniausi ir perspektyviausi vidaus nebranduoliniai povandeniniai laivai.

Nepaisant kuklaus dydžio, jie yra labai universalūs. Jie sugeba atsispirti povandeniniams ir antvandeniniams laivams, smogti pakrantės taikiniams, užminuoti teritoriją, apsaugoti pakrantę nuo desanto išlaipinimo, transportuoti padalinius ar specialaus paskirties krovinius.

Pagrindiniai privalumai — aukšta automatizacija ir mažas triukšmas, mobilumas ir manevringumas, kas leidžia juos efektyviai panaudoti diversinėse ir žvalgybinėse operacijose. Juose įrengta galinga sonaro sistema ir iš karto trys jautrios antenos: viena — laivo priekyje, dvi — šonuose.

Povandeninio laivo su 1,8 tūkstančio tonų vandentalpa greitis siekia 20 mazgų. Gylis — iki 350 metrų. Tuo tarpu įguloje — tik 30 žmonių.

Kalbant apie ginkluotę, "Lada" esant standartinei įrangai gabena 18 torpedų, kurių kalibras 533 mm, ir apie 20 minų. Torpedų aparatai taip pat pritaikyti šaudyti greitomis priešlaivinėmis torpedinėmis raketomis "Škval", kurios įsibėgėja iki 300 kilometrų per valandą. Ir, žinoma, "Lada", kaip ir daugelis šiuolaikinių Rusijos laivų, turi sparnuotąsias raketas "Kalibr".

Pirmieji du serijiniai povandeniniai laivai statomi be nuo oro nepriklausomos jėgainės, nes, pasak Buzakovo, Rusijoje tokios dar nebuvo sukurta. Bet kiti šeimos laivai jį gaus.

Прибытие в Петербург военных кораблей для участия в Дне ВМФ
© Sputnik / Алексей Даничев
Karo laivų atvykimas į Sankt Peterburgą dalyvauti renginyje Karinio jūrų laivyno dienos proga

Nematomi sargai

"Lada" — visiškai nauja povandeninių laivų klasė, parengta ankstesnių projektų pagrindu, — RIA Novosti paaiškina visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, pirmojo rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Per pastaruosius 15–20 metų "Ladoje" buvo įvaldyta apie 150 eksperimentinio projektavimo darbų. Nė vienas projektas neturėjo tiek daug. Iš tikrųjų tai didelė povandeninė laboratorija".

Kaip pabrėžė ekspertas, "Lada", palyginti su ankstesniais projektais, priima daugiau torpedų. Dėl savo unikalių taktinių ir techninių savybių jie sugeba išspręsti problemas visomis taktinėmis ir strateginėmis kryptimis. Be to, konstrukcija leidžia išdėstyti raketų kompleksus.

"Šių dyzelinių elektrinių povandeninių laivų keliamas triukšmas yra panašus į jūros triukšmą, o naujoji hidroakustika išklauso daug didesnę erdvę nei kiti laivai, — pasakoja Nenaševas. — Tai labai svarbu, nes "Lada" bazuosis Arkties regione. Dar vienas pliusas — kuklus dydis, leidžiantis naudoti povandeninius laivus tiek seklumoje, tiek dideliame gylyje. Potencialaus priešo branduoliniai povandeniniai laivai ne visur sugebės apsisukti, o ginti teritoriją tokiuose povandeniniuose laivuose kaip "Lada" gali būti labai sėkminga".

Rusijos dyzeliniai povandeniniai laivai jau seniai pripažinti geriausiais savo klasėje. Šeši 636.3 projekto dyzeliniai elektriniai povandeniniai laivai tarnauja Juodosios jūros laivyne, dar šeši per artimiausius metus bus perduoti Ramojo vandenyno laivynui — du povandeniniai laivai ruošiasi persikelti į nuolatinę tarnybos vietą. Dėl mažo triukšmingumo ir slaptumo NATO juos pavadino "juodosiomis skylėmis".

Tačiau "Lada" yra dar tylesnė. Pagrindinio laivo "Sankt Peterburg" bandymai parodė, kad projektas 677 pagal slaptumo lygį aplenkia visas ankstesnes dyzelinių povandedinių laivų serijas.

Дизельная подводная лодка Санкт-Петербург
© Sputnik / Алексей Даничев
Dyzelinis povandeninis laivas "Sankt Peterburg"
Tegai:
ginklavimasis, povandeninis laivas, Rusija
Dar šia tema
Rusija sutrumpins atominių povandeninių laivų statybos laikotarpį
Rusijos atsakas į agresyvią politiką — kas yra žinoma apie naująjį povandeninį laivą
Nufilmuota, kaip Il-38 atlieka "priešo" povandeninių laivų paieškas Kamčiatkoje
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba