Kariuomenė, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM: NATO JAV yra sąjungininkų valdymo priemonė

66
(atnaujinta 13:55 2019.04.15)
JAV administracija šiuo metu bando pasipelnyti iš saugumo garantijų, kurias teikia Europos kariniams sąjungininkams nuolatiniu karinių pajėgų buvimu žemyne, reikalaudama, kad išlaidos gynybai būtų padidintos iki 2% BVP

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Vašingtonui NATO yra sąjungininkų kontrolės ir valdymo priemonė bei prielaida įteisinti neteisėtus veiksmus, rašo RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Aleksandrą Gruško.

NATO pagrindu tapo 1949 metų balandžio 4 dieną pasirašyta Vašingtono sutartis.

"Vašingtonui NATO yra pati sėkmingiausia tarptautinė priemonė. Sąjungininkų kontrolės ir pavaldumo priemonė bei JAV neteisėtų veiksmų įteisinimas tarptautinėje arenoje", — sakė Gruško "RIA Novosti" NATO 70-mečio proga.

Anot jo, NATO, visų pirma, leido JAV nusiimti dalį atsakomybės dėl agresijos prieš Jugoslaviją, kuri labiausiai paveikė Balkanus ir apskritai Europos saugumą.

Jis taip pat pažymėjo, kad JAV administracija šiuo metu bando pasipelnyti iš saugumo garantijų, kurias teikia Europos kariniams sąjungininkams nuolatiniu karinių pajėgų buvimu žemyne, reikalaudama, kad išlaidos gynybai būtų padidintos iki 2% BVP.

Gruško teigimu, Vašingtonas reikalauja, kad Amerikos kontingentą priimančios šalys ne tik sumokėtų visas jų buvimo išlaidas, bet dar pridėtų 50% "viršaus" dėl tokios privilegijos ir apsaugos.

"Jų rate tai vadinama "stogu"", — sakė Gruško.

Paprašytas pakomentuoti Šiaurės Atlanto aljanso tikslus ir uždavinius, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas pažymėjo, kad, vadovaujantis oficialiąja NATO vadovybės pozicija, organizacija sukurta kaip priemonė užtikrinti Vakarų Europos kolektyvinį saugumą nuo TSRS grėsmės.

"Ir šiuo metu Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad NATO yra beveik vienintelė jėga, galinti apginti laisvę", — sakė Gruško.

Pasak Gruško, NATO nesutarimai dabar yra gilesni nei anksčiau, tačiau Šiaurės Atlanto aljansas stengiasi susivienyti prieš tariamą "Rusijos grėsmę".

Gruško teigimu, nesutarimai Aljanse vis gilėja: ne visos JAV iniciatyvos sulaukė vieningos NATO sąjungininkų paramos.  Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas priminė 2003 metų Irako kampaniją, kuri sukėlė rimtų nesutarimų tarp pirmaujančių bloko šalių.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš Aljanso šalių. Kartu buvo pabrėžta, kad NATO naudoja pareiškimus apie tariamai augančią "Rusijos grėsmę", kad kuo daugiau karinės technikos ir kontingento dislokuotų prie Rusijos sienų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažymėjo, kad pastaraisiais metais Aljanso aktyvumas prie Rusijos sienų padidėjo septynis kartus.

NATO: plėtros istorija
© Sputnik
NATO: plėtros istorija

 

 

 

66
Tegai:
išlaidos gynybai, Europa, JAV
Dar šia tema
Rusijos URM sureagavo į NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Staliną
Kurstytojai iš Lietuvos: URM vadovas prašo NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje
NATO ir Trampas — arba jūs darote, kaip aš sakau, arba...
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori sukurti bendrą oro gynybos sistemą už NATO pinigus
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Rusija laiko Lietuvos poziciją derybose "silpnumo ženklu", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 18:18 2021.05.11)
Anot Lietuvos vadovo, Maskva jau seniai peržengė "raudonas linijas". Tuo tarpu Lietuva reguliariai kišasi į kitų šalių, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos, santykius

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pakomentavo santykius su Rusija diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas. Vaizdo įrašą transliavo Rytų Europos studijų centras (EESC) paskyroje Facebook

Valstybės vadovas teigė, kad susitarimas su kaimyne Rytuose yra neįmanomas, atsižvelgiant į įvykius prie Ukrainos sienų, Krymo "aneksiją" ar paramą "Minsko režimui".

"Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonas linijas. Bet aš sakau, kad jau senokai yra peržengtos. Mes tiesiog demonstruodami orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo, mes tam tikra prasme siunčiame oponentui, kad pagąsdinus juos galima priversti susigūžti. Ir tai priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas. Tai nėra paslaptis", — sakė prezidentas. 

Jis teigė, kad būtina principingai vertinti situaciją. 

"Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti, niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas, kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai bandoma padaryti nauju normalumu, vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti", — pareiškė šalies vadovas.

Nausėda teigė, kad santykiuose su Lenkija, nepaisant tam tikrų nesklandumų, tendencijos pastaraisiais metais keičiasi. Pasak prezidento, reikia "fokusuotis ne į tai, kas skiria, o tai, kas vienija Lietuvą ir Lenkiją".

"Požiūris į Rusiją, inovacijas mus vienija, nekalbu apie tai, kad yra daug infrastruktūrinių projektų, kuriuos mes vieningai vykdome", — teigė Lietuvos prezidentas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėjo savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.

Padėtis Ukrainoje

Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškia susirūpinimą dėl tariamų Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir neturėtų nieko jaudinti.

Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėn. surengto referendumo, kuriame už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Ukraina laiko Krymą laikinai okupuota teritorija. Rusijos Federacijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad pusiasalio gyventojai už susijungimą su Rusija balsavo demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos. 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
Lietuva, Rusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda paragino LGGRTC skleisti tyrimus apie skaudžius Lietuvos XX a. vidurio įvykius
Nausėda: Ukrainos narystė ES ir NATO priklauso nuo Kijevo, o ne Briuselio veiksmų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Lietuvos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos užsienio reikalų ministerija reiškia užuojautą dėl susišaudymo Kazanės mokykloje

(atnaujinta 17:51 2021.05.11)
Pažymima, kad Lietuvos ambasada Rusijoje taip pat pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir draugams rusų kalba

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė užuojautą žuvusiųjų per šaudymą Kazanės mokykloje šeimoms ir draugams. Departamentas apie tai rašė Twitter.

Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad yra sukrėsta šio įvykio, ir pridūrė, kad "mes galvojame apie visus, kurie patyrė šį siaubingą išpuolį".

Vienoje Kazanės mokyklų įvyko susišaudymas, žuvo vaikai
© Sputnik / Максим Богодвид

Užuojautą išreiškė ir Lietuvos ambasada Rusijoje. Diplomatinė atstovybė palaikymo žodžius tarė rusų kalba.

"Mus labai sukrėtė išpuolis prieš mokyklą Kazanėje. Tai yra siaubinga tragedija. Mes reiškiame giliausią užuojautą aukų artimiesiems ir draugams", — socialiniame tinkle Twitter sakė ambasada.

Susišaudymas vienoje iš Kazanės mokyklų įvyko antradienį. Išpuolį įvykdė 19-metis studentas. Žuvo septyni mokiniai ir mokytojas, sužeista 16 žmonių.

Užpuolikas buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad jis turėjo oficialiai įregistruotą ginklą.

Pradėta baudžiamoji byla dėl masinių žudynių. Rytojus respublikoje paskelbtas gedulo diena.

Tegai:
susišaudymas, Kazanė, Užsienio reikalų ministerija
ES vėliava

Politologas atskleidė ES lūkesčius dėl Rusijos

(atnaujinta 15:07 2021.05.11)
Tuo pačiu metu, pažymėjo politologas, ES valstybės narės, kurios atstovauja "senajai Europai", nepasitiki Čekijos Respublikos ir Bulgarijos kaltinimais Rusijai ir nelaiko diplomatinių konfliktų gera priežastimi pakeisti bendrą Europos Sąjungos politiką

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Europos Sąjunga nenori sustiprinti santykių su Rusija kilus diplomatiniams skandalams su Čekija ir Bulgarija, tačiau ji nepakeis savo politikos — sąjunga mano, kad Maskva turėtų ištaisyti savo poziciją. Tai interviu laikraščiui "Vzgliad“ sakė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Briuselis mano, kad "kamuolys yra Rusijos aikštės pusėje", todėl tikisi abipusių Maskvos žingsnių, paaiškino politologas, atskleisdamas Europos Sąjungos lūkesčius Rusijos atžvilgiu. Pasak Kortunovo, ES tikisi, kad Rusija pakoreguos savo politinę liniją ir grįš į rimtą "prasmingą" dialogą.

"Turiu omenyje lankstesnę Kremliaus liniją Ukrainos kryptimi, taip pat Rusijos atsisakymą nuo to, kas suvokiama kaip kišimasis į Europos šalių vidaus reikalus — paramą radikalių partijų populistinėms teisėms pagrindinėse Europos šalyse. Galbūt tikimasi, kad Rusija darys pažangą ir vykdydama regioninius konfliktus Sirijoje ir Libijoje", — sakė jis.

Tuo pačiu metu, pažymėjo politologas, ES valstybės narės, kurios atstovauja "senajai Europai", nepasitiki Čekijos Respublikos ir Bulgarijos kaltinimais Rusijai ir nelaiko diplomatinių konfliktų gera priežastimi pakeisti bendrą Europos Sąjungos politiką. Kaip pavyzdį Kortunovas pateikė čekų raginimus išsiųsti Rusijos diplomatus, į kuriuos daugumoje ES šalių liko neatsakyta.

"Tai suteikia vilties, kad dialogas tęsis, ypač todėl, kad Portugalija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Apskritai ji tradiciškai turi simpatinį požiūrį į Rusiją", — pabrėžė jis.

Gegužės 10 dieną Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis paskelbė apie visų ES valstybių narių nenorą stiprinti santykių su Rusija. Savo pareiškime jis išreiškė paramą Čekijai ir Bulgarijai, tačiau pažymėjo, kad aljansui nereikia toliau didinti įtampos su Rusija.

Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad Briuselis yra pasirengęs dialogui su Maskva. Tą pačią nuomonę išsakė Slovakijos užsienio ir Europos reikalų ministras Ivanas Korčokas. Jo teigimu, Europos Sąjunga turi sustabdyti "neigiamą spiralę" plėtojant santykius su Rusija.

Tegai:
Rusija, ES