Stanislovas Tomas, archyvinė nuotrauka

Stanislovas Tomas skelbia paprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje

379
(atnaujinta 19:41 2019.04.15)
Politikas teigia, kad Lietuvos valstybė jį persekioja už antifašistinę veiklą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Prieš savaitę kūju sudaužęs Vilniaus centre esančią Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą Stanislovas Tomas Facebook paskyroje pranešė pasiprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje.

"Kaip turbūt girdėjote tie, kas žiūrite Izraelio televiziją, šiandien aš paprašiau politinio prieglobsčio Austrijoje. Grįžau į savo jaunystės miestą — Vieną", — sakė jis.

Politikas teigia, kad Lietuvos valstybė jį persekioja už antifašistinę veiklą.

Anksčiau advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas, kandidatas į Europos Parlamento narius Stanislovas Tomas interviu Sputnik Lietuva papasakojo apie atminimo lentos nacių bendrininkui Vilniuje sudaužymo priežastis.

"Tai buvo politinis protestas. Tiesą sakant, aš norėjau sustabdyti nusikaltimą. Kas Austrijoje numatoma už tokią lentelę, kurioje užrašytas nacių bendrininko vardas? Austrijoje tai padariusiam žmogui būtų paskirta 20 metų kalėjimo. Pagal Austrijos teisėsaugą tai yra nusikaltimas. Tai yra nacizmo nusikaltimų neigimas ir karo nusikaltėlių šlovinimas. Taip tai skamba pagal Austrijos teisę", — sakė advokatas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Tomas, Lietuvoje "tai yra norma ir nelaikoma nusikaltimu".

Incidentas su Jono Noreikos atminimo lenta

Pirmadienį ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.

Tomas jau ne kartą yra išreiškęs nuomonę, kuri prieštarauja oficialiai Lietuvos valdžios institucijų politikai. Visų pirma jis nagrinėjo slapto CŽV kalėjimo, kuriame kaliniai buvo kankinami, klausimą ir pareikalavo nubausti Lietuvos vadovus ir pareigūnus, kurių sutikimu jis buvo įsteigtas Lietuvos teritorijoje.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus Noreikai kolaboravus su naciais.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

 

 

 

 

 

 

379
Tegai:
Lietuva
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (71)
Gabrielius Landsbergis

Vienintelis kandidatas: Landsbergis patvirtintas Lietuvos valdančiosios partijos vadovu

(atnaujinta 15:12 2021.02.28)
Konservatoriams politikas vadovavo nuo 2015 metų. Partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos ir radikalių pasiūlymų

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar ketverius metus vadovaus Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai. Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė partijos spaudos tarnyba.

Anksčiau visi kandidatai, išskyrus dabartinį pirmininką, pasirašė bendrą atsisakymą dalyvauti šiuose rinkimuose dėl partijos pirmininko, remdamiesi ypatinga pandemijos situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vienybės Seime ir vyriausybėje.

Partijos priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas pasiūlė patvirtinti TS-LKD vadovu Landsbergį, kuris konservatoriams vadovavo nuo 2015 metų.

Sekmadienį sprendimą palaikė 122 balsai "už".

"Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia — vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje", — sakė Landsbergis.

Konservatorių partija yra žinoma dėl rusofobiškos pozicijos, taip pat dėl ​​radikalių pasiūlymų. Parlamentarai pasiūlė įteisinti memorialų sovietų kariams griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją „nusikalstama organizacija“ ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Interviu Sputnik Lietuva politologas Aleksandras Nosovičius sakė, kad kai paskutinį kartą Lietuvą valdė TS-LKD partija, šalyje kilo ekonominė krizė ir pablogėjo santykiai su Lenkija. Vėlesniais metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, artima konservatoriams, kivirčijasi su Rusija ir Baltarusija. Ekspertas neatmetė, kad be dabartinio konflikto su Baltarusija gali pablogėti ir Lietuvos santykiai su Latvija.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis
Iškilminga projekto 677 Lada dyzelinio elektrinio povandeninio laivo Kronštadt paleidimo į vandenį ceremonija Sankt Peterburge

"Jų negalima rasti": Rusija stato naujus slaptus raketnešius

(atnaujinta 18:58 2021.02.28)
Perspektyvios ginklų sistemos, kurios yra betriukšmės ir sunkiai aptinkamos — pirmuosius 677 projekto "Lada" dyzelinius-elektrinius povandeninius laivus Rusijos laivynas gaus 2022 metais

Jiems sukurti prireikė daugiau nei 20 metų. Šis povandeninis laivas gali nešti ypač taiklų ginklą, o jo maršrutą atsekti itin sunku. Apie projekto ypatybes — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

"Sunkus vaikas"

Povandeninius laivus "Kronštadt" ir "Velikije Luki" buvo numatyta perduoti jūrininkams 2021 metais, tačiau, kaip paaiškino laivų statybos įmonės "Admiralteiskije verfi" generalinis direktorius Aleksandras Buzakovas, dėl problemų su kontragentais, datos pasislinko į dešinę.

Rugsėjį Jungtinės laivų statybos korporacijos vadovas Aleksejus Rachmanovas pranešė, kad du serijiniai laivai bus užbaigti su pavėlavimu, nes vienas iš įrangos tiekėjų atsilieka nuo grafiko.

Vėlavimai lydi projektą nuo pat pradžių. Darbai startavo dar 1990-ųjų pabaigoje — buvo pradėta statyti pagrindinį laivą "Sankt Peterburg". Jis buvo paleistas ant vandens 2004 metais ir jis turėjo būti išsiųstas į Karinį jūrų laivyną 2006 metais. Tačiau Šiaurės laivynas priėmė povandeninį laivą į bandomąjį eksploatavimą tik 2010 metais.

Povandeniniais laivais "Lada" ketino pakeisti pasenusius projekto 877 "Paltus" dizelinius povandeninius laivus. Naujieji povandeniniai laivai yra mažesni, vadinasi, jie yra mažiau matomi sonarams. Akustinį slapumą taip pat sustiprina nestandartinė vidaus laivų statybai vieno korpuso konstrukcija. Be to, "Lada" — pirmieji Rusijos povandeniniai laivai, kuriuose ateityje bus įrengta nuo oro nepriklausoma (anaerobinė) jėgainė.

Galbūt terminai buvo nuolat praleidžiami būtent dėl daugybės naujų konstruktyvių sprendimų ir jų įgyvendinimo "geležyje" sudėtingumo. Taigi, pagrindinio laivo bandymų metu buvo nustatyti rimtos problemos su hidroakustiniu kompleksu, o nepakankama laivo elektrinio variklio galia neleido išvystyti reikiamo greičio po vandeniu.

Tačiau Karinis jūrų laivynas vis gi laukė naujų dyzelinių elektrinių povandeninių laivų, todėl vietoj "Lada" Ramiojo vandenyno laivynui užsakė šešis laiko patikrintus ir gerai įvaldytus projekto 636 povandeninius laivus "Varšavianka".

Дизель-электрическая подводная лодка Б-271 Колпино
© Sputnik / Виталий Тимкив
Dyzelinis elektrinis povandeninis laivas B-271 "Kolpino"

Pavojingi "mažyliai"

Ekspertų teigimu, "Lada" — moderniausi ir perspektyviausi vidaus nebranduoliniai povandeniniai laivai.

Nepaisant kuklaus dydžio, jie yra labai universalūs. Jie sugeba atsispirti povandeniniams laivams ir antvandeniniams laivams, smogti pakrantės taikiniams, dėti minų laukus, apsaugoti pakrantę nuo desanto išlaipinimo, transportuoti padalinius ar specialaus paskirties krovinius.

Pagrindiniai privalumai — aukšta automatizacija ir žemas triukšmas, mobilumas ir manevringumas, kas leidžia juos efektyviai panaudoti diversinės ir žvalgybinėse operacijose. Juose įrengta galinga sonaro sistema ir iš karto trys jautrios antenos: viena — laivo priekyje, dvi — šonuose.

Povandeninio laivo su 1,8 tūkstančio tonų vandentalpa greitis siekia 20 mazgų. Gylis — iki 350 metrų. Tuo pačiu metu įgulos skaičius — tik 30 žmonių.

Kalbant apie ginkluotę, tai "Lada" esant standartinei įrangai gabena 18 torpedų, kurių kalibras 533 mm, ir apie 20 minų. Torpedų aparatai taip pat pritaikyti šaudyti greitomis priešlaivinėmis torpedinėmis raketomis "Škval", kurios įsibėgėja iki 300 kilometrų per valandą. Ir, žinoma, "Lada", kaip ir daugelis šiuolaikinių Rusijos laivų, turi sparnuotąsias raketas "Kalibr".

Pirmieji du serijiniai povandeniniai laivai statomi be nuo oro nepriklausomos jėgainės, nes, pasak Buzakovo, Rusijoje tokios dar nebuvo sukurta. Bet kiti šeimos laivai jį gaus.

Прибытие в Петербург военных кораблей для участия в Дне ВМФ
© Sputnik / Алексей Даничев
Karo laivų atvykimas į Sankt Peterburgą dalyvauti renginyse Karinio jūrų laivyno dienos proga

Nematomi sargai

"Lada" — visiškai nauja povandeninių laivų klasė, parengta ankstesnių projektų pagrindu, RIA Novosti paaiškina visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, pirmojo rango kapitonas Michailas Nenaševas. — Per pastaruosius 15-20 metų "Ladoje" buvo įvaldyta apie 150 eksperimentinio projektavimo darbų. Ne vienas projektas neturėjo tiek daug. Iš tikrųjų tai didelė povandeninė laboratorija".

Kaip pabrėžė ekspertas, "Lada", palyginti su ankstesniais projektais, priima daugiau torpedų. Dėl savo unikalių taktinių ir techninių savybių jie sugeba išspręsti problemas visomis taktinėmis ir strateginėmis kryptimis. Be to, konstrukcija leidžia išdėstyti raketų kompleksus.

"Šių dyzelinių elektrinių povandeninių laivų keliamas triukšmas yra panašus į jūros triukšmą, o naujoji hidroakustika išklauso daug didesnę erdvę nei kiti laivai, — pasakoja Nenaševas. — Tai labai svarbu, nes "Lada" bazuosis Arkties regione. Dar vienas pliusas — kuklus dydis, leidžiantis naudoti povandeninius laivus tiek seklumoje, tiek dideliame gylyje. Potencialaus priešo branduoliniai povandeniniai laivai ne visur sugebės apsisukti, o ginti teritoriją tokiuose povandeniniuose laivuose kaip "Lada" gali būti labai sėkminga".

Rusijos dyzeliniai povandeniniai laivai jau seniai pripažinti geriausiais savo klasėje. Šeši 636.3 projekto dyzeliniai elektriniai povandeniniai laivai tarnauja Juodosios jūros laivyne, dar šeši per artimiausius metus bus perduoti Ramojo vandenyno laivynui — du povandeniniai laivai ruošiasi persikelti į nuolatinę tarnybos vietą. Dėl trukšmo nesukelimo ir slapumo NATO juos pavadino "juodosiomis skylėmis".

Tačiau "Lada" yra dar tylesnė. Pagrindinio laivo "Sankt Peterburg" bandymai parodė, kad projektas 677 pagal slapumo lygį aplenkia visas ankstesnes dyzelinių povandedinių laivų serijas.

Дизельная подводная лодка Санкт-Петербург
© Sputnik / Алексей Даничев
Dyzelinis povandeninis laivas "Sankt Peterburg"
Tegai:
ginklavimasis, povandeninis laivas, Rusija
Dar šia tema
Rusija sutrumpins atominių povandeninių laivų statybos laikotarpį
Rusijos atsakas į agresyvią politiką — kas yra žinoma apie naująjį povandeninį laivą
Nufilmuota, kaip Il-38 atlieka "priešo" povandeninių laivų paieškas Kamčiatkoje
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba