Stanislovas Tomas, archyvinė nuotrauka

Stanislovas Tomas skelbia paprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje

336
(atnaujinta 19:41 2019.04.15)
Politikas teigia, kad Lietuvos valstybė jį persekioja už antifašistinę veiklą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Prieš savaitę kūju sudaužęs Vilniaus centre esančią Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą Stanislovas Tomas Facebook paskyroje pranešė pasiprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje.

"Kaip turbūt girdėjote tie, kas žiūrite Izraelio televiziją, šiandien aš paprašiau politinio prieglobsčio Austrijoje. Grįžau į savo jaunystės miestą — Vieną", — sakė jis.

Politikas teigia, kad Lietuvos valstybė jį persekioja už antifašistinę veiklą.

Anksčiau advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas, kandidatas į Europos Parlamento narius Stanislovas Tomas interviu Sputnik Lietuva papasakojo apie atminimo lentos nacių bendrininkui Vilniuje sudaužymo priežastis.

"Tai buvo politinis protestas. Tiesą sakant, aš norėjau sustabdyti nusikaltimą. Kas Austrijoje numatoma už tokią lentelę, kurioje užrašytas nacių bendrininko vardas? Austrijoje tai padariusiam žmogui būtų paskirta 20 metų kalėjimo. Pagal Austrijos teisėsaugą tai yra nusikaltimas. Tai yra nacizmo nusikaltimų neigimas ir karo nusikaltėlių šlovinimas. Taip tai skamba pagal Austrijos teisę", — sakė advokatas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Tomas, Lietuvoje "tai yra norma ir nelaikoma nusikaltimu".

Incidentas su Jono Noreikos atminimo lenta

Pirmadienį ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.

Tomas jau ne kartą yra išreiškęs nuomonę, kuri prieštarauja oficialiai Lietuvos valdžios institucijų politikai. Visų pirma jis nagrinėjo slapto CŽV kalėjimo, kuriame kaliniai buvo kankinami, klausimą ir pareikalavo nubausti Lietuvos vadovus ir pareigūnus, kurių sutikimu jis buvo įsteigtas Lietuvos teritorijoje.

Jonas Noreika

Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus Noreikai kolaboravus su naciais.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

 

 

 

 

 

 

336
Tegai:
Lietuva
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (43)