Teismo posėdžių salė, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvoje padės nuteistajam Meliui ginti savo teises

78
(atnaujinta 12:46 2019.04.16)
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Udalcovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje susitiko su buvusiu sovietų kariuomenės kariu, Rusijos piliečiu Meliu, kurį Vilniaus apygardos teismas kovo 7 dieną nuteisė septyneriems metams laisvės atėmimo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje suteiks maksimalią pagalbą, kad apgintų buvusio sovietų kariuomenės kario Jurijaus Melio, kurį Lietuvos teismas nuteisė septyneriems metams laisvės atėmimo "Sausio 13-osios byloje", teises ir interesus, rašoma Rusijos ambasados ​​interneto svetainėje.

"Balandžio 15 dieną Rusijos ambasadorius Lietuvoje Udalcovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje susitiko su buvusiu sovietų kariuomenės kariu, Rusijos piliečiu Meliu, kurį Vilniaus apygardos teismas kovo 7 dieną nuteisė septyneriems metams laisvės atėmimo po baudžiamojo proceso dėl 1991 metų įvykių Lietuvos sostinėje", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Melis patvirtino, kad kartu su savo advokate Galina Kardanovskaja nusprendė, jog būtina pateikti apeliacinį skundą dėl neteisėto teismo kaltinamojo nuosprendžio, kuris buvo padarytas pažeidžiant pagrindinius tarptautinės ir Lietuvos teisės principus.

"Melis yra pasiryžęs siekti jo visiško išteisinimo ir labai vertina paramą, kurią jis gauna iš Rusijos vyriausybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir žmonių, kurie nėra abejingi jo likimui", — priduriama pranešime.

Udalcovas patikino Melį, kad ambasada ir toliau teiks jam visokeriopą pagalbą.

"Sausio 13-osios byla"

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį "Sausio 13-osios byloje" vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

 

78
Tegai:
Jurijus Melis, Aleksandras Udalcovas, Rusijos ambasada
Temos:
Sausio 13-osios byla (94)
Dar šia tema
"Nužudytas šūviu į nugarą". Lietuvoje bijoma tiesos apie sausio 13-osios įvykius
Advokatė atskleidė, kada pateiks apeliacinį skundą Sausio 13-osios byloje
Rusija iškėlė bylą prieš Lietuvos "Sausio 13-osios bylos" teisėjus
Juristas: Lietuva neišduos Rusijai "Sausio 13-osios bylos" teisėjų
 COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė ragina įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus

(atnaujinta 18:07 2020.11.23)
Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie testaoži ne tik patogūs, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kreipėsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą ir imtis priemonių, kad Lietuvoje būtų įteisinti greitieji COVID-19 antigenų testai.

"Jie ne tik patogūs, nes pateikia atsakymą per keliolika minučių, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar", – rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook.

Seimo pirmininkė taip viliasi, kad SAM netrukus pateiks asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis Seime sąlygas, kurių laikymasis užtikrintų saugų ir nepertraukiamą Seimo darbą šiuo svarbiu valstybei periodu.   

Ji taip pat sukritikavo Verygos norą parlamente darbus stabdyti dviem savaitėms. Pasak Seimo pirmininkės, nutraukti politikų darbą ilgesniam laikui nebūtų geriausia išeitis, nes laukia svarbių projektų priėmimas, Vyriausybės kaita.

"Taip, šiandien priėmėme sprendimą daryti pertrauką nuo trečiadienio iki kitos savaitės ketvirtadienio tam, kad pasiruoštume pilnaverčiam bei saugiam Seimo darbui ir užtikrintume, kad į Seimą susirinkę parlamentarai būtų neužsikrėtę, turėtų galimybę testuotis. Seimo darbotvarkėje yra daug neatidėliotinų klausimų. Pradedant kitų metų biudžetu, Vyriausybių kaita bei, kas ypatingai svarbu – kova su koronavirusu. Jis šiandien jau, deja, ranka pasiekiamas kiekvienam dėl laiku nesiimtų priemonių“, – rašo Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdyba pirmadienį nusprendė atšaukti du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Seimo pirmininkės siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

Be to, pirmadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.

Tegai:
COVID-19, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo
COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai
Dėl COVID-19 atšauktas Lietuvos kariuomenės dienai skirtas karinis paradas
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, archyvinė nuotrauka

Visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija izoliavosi dėl COVID-19

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Liberalų frakcijos nariai gavo NVSC pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pirmadienį pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.  Apie tai praneša leidinys "Ekspress nedelia".

Savaitgalį frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis. Laikydamasi šių nurodymų Liberalų sąjūdžio frakcija kol kas dirbs nuotoliniu būdu, praneša frakcija.

Kaip pasakoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pirmadienį frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus, tačiau leidimo testuotis parlamentarai negavo.

"Nuolatinis testavimasis padėtų parodyti realesnę grėsmę, tačiau, deja, mums papildomai testuotis Seimo rūmuose neleista. Savaitgalį mobiliuosiuose punktuose testavomės aš ir kolega Ričardas Juška. Jo testas ir dar kartą buvo neigiamas, aš atsakymo dar laukiu", – sakė politikas.

Praėjusią savaitę nustačius koronavirusą liberalui Jonui Varkaliui testavosi visi 13 Liberalų sąjūdžio parlamentarų. Po testų COVID-19 nustatyta ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei buvusiam Seimo vadovui, liberalų frakcijos nariui Viktorui Pranckiečiui.

Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad dėl susidariusios koronaviruso situacijos Seimo valdyba nusprendė padaryti pauzę Seimo darbe. Pertrauka tęstis nuo trečiadienio iki gruodžio 3 dienos. Bus imamasi ir kitų ribojimų, pavyzdžiui, bus ribojami susitikimai Seimo rūmuose, bus įvedami pakeitimai Seimo posėdžių salėje, laikinai bus atsisakoma laisvalaikio zonų naudojimo.

Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas, Seimo nariai, COVID-19
Dar šia tema
Skvernelis žada imtis opozicijos lyderystės Seime
Karbauskis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė — ko ji sieks Lietuvai?
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai