Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje dėl per švelnių bausmių

52
(atnaujinta 17:18 2019.08.07)
Generalinė prokuratūra apeliacine tvarka skundžia teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Antradienį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Sausio 13-osios byloje priimto nuosprendžio, pranešė Prokuratūros spaudos tarnyba.

"Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo š. m. kovo 27 dieną nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį", — teigiama pranešime.

Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Netinkamos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus paskirtos ir tiems nuteistiesiems, kuriems teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje už tam tikrą nusikaltimą numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Be to anot prokurorų, Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes "šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti", šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Su tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. žalos Lietuvos valstybei, išsprendimu Generalinė prokuratūra nesutinka.

"Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių — žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo", — teigiama prokuratūros pranešime.

Primenama, kad dėl to buvo mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 3-38 "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių", kuriuose numatytos išmokos bei kompensacijos žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams.

Sausio 13-osios bylos nuosprendis

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus  nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
52
Tegai:
Generalinė prokuratūra, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Juristas: Lietuva neišduos Rusijai "Sausio 13-osios bylos" teisėjų
Ivanovo advokatė pateikė apeliacinį skundą "Sausio 13-osios byloje"
Karinė technika Lietuvoje

Anušauskas: ruošiantis naujo poligono statyboms Skvernelio Vyriausybė padarė "klaidų"

(atnaujinta 10:31 2021.04.21)
Anušausko teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
poligonai, Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO
Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe
Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Lietuvos krašto apsaugos ministras apžiūrėjo Estijos karinę infrastruktūrą

(atnaujinta 11:26 2021.04.21)
Šalys aptarė regioninio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimus

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik.  Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankėsi su oficialiu vizitu Estijoje, kur susitiko su kolega Kalle Laanet, praneša KAM spaudos tarnyba.

Susitikimas įvyko pirmadienį. Ministrai aptarė regioninio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo klausimus.

Министр обороны Литвы Арвидас Анушаускас (в центре) во время визита в Эстонию
© Photo : Kam.lt
Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas (centre) vizito Estijoje metu.

Anušauskas aplankė didžiausią Estijos karinį poligoną Tapoje, kur jam buvo parodyta pagrindinės Estijos ginkluotųjų pajėgų mokymo bazės būklė, taip pat karinė respublikos infrastruktūra.

Vizito Estijoje metu Lietuvos krašto apsaugos ministras oficialiai pakvietė Laanet į gegužės mėnesį numatytą trijų Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikimą Lietuvoje.

Šiais metais Lietuva pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Baltijos šalys aktyviausiai bendrauja NATO oro misijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo ir bendrų pratybų srityse. Trišaliai ir dvišaliai projektai buvo vykdomi daugelį metų.

Tegai:
Estija, Arvydas Anušauskas
JAV ginklai

JAV pripažino, kad Amerikos armija nusileidžia Rusijai

(atnaujinta 11:11 2021.04.21)
Dokumente įvertinamas Amerikos karių pasirengimas vykdyti karo veiksmus nuo 2017 iki 2019 metų. Jos autoriai priėjo prie išvados, kad nebegalima kalbėti apie neginčijamą JAV karinį pranašumą dėl galimų priešininkų sustiprėjimo

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. JAV audito tarnyba pripažino, kad dėl dalyvavimo keliuose regioniniuose konfliktuose per pastaruosius 20 metų Amerikos ginkluotųjų pajėgų pasirengimas kovai sumažėjo, rašo RT, remdamasi departamento ataskaita.

Dokumente įvertinamas Amerikos karių pasirengimas vykdyti karo veiksmus nuo 2017 iki 2019 metų. Jos autoriai priėjo prie išvados, kad nebegalima kalbėti apie neginčijamą JAV karinį pranašumą dėl galimų priešininkų sustiprėjimo.

"2018 metais Nacionalinės gynybos strategijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad JAV dominavimas visose kovinėse dimensijose nebėra garantuotas, nes potencialūs priešininkai, būtent Kinija ir Rusija, sugebėjo išplėtoti ir sustiprinti savo pajėgumus", — rašo dokumento autoriai.

Visų pirma jie atkreipė dėmesį į kovinės parengties rodiklių "jūroje" sumažėjimą, nors pastebėjo, kad padidėjo antžeminių pajėgų rodikliai. Ir pagrindinė kliūtis siekiant atkurti žvalgybos laivų ir povandeninių laivynų parengtį yra vadinama ribotomis priežiūros galimybėmis.

Sistema Poseidon
Министерство обороны РФ

Kalbant apie oro erdvę, ekspertai pagrindinius sunkumus sieja su pilotų, paruoštų valdyti kovinius sraigtasparnius AH-64, trūkumu.

Kalbant apie kosmoso sektorių, ataskaitoje pažymima, kad trūksta duomenų apie atskirų vienetų, reikalingų pagrindinių kosmoso pajėgų ir išteklių pasirengimui patikrinti, būklę.

Amerikos politikai ne kartą pareiškė, kad reikia išplėsti ginkluotųjų pajėgų potencialą išlaikyti pasaulinę JAV vadovybę tarp didžiųjų valstybių.

Tegai:
ginklai, JAV