Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Prokuratūra skundžia nuosprendį Sausio 13-osios byloje dėl per švelnių bausmių

49
(atnaujinta 17:18 2019.08.07)
Generalinė prokuratūra apeliacine tvarka skundžia teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Antradienį Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Sausio 13-osios byloje priimto nuosprendžio, pranešė Prokuratūros spaudos tarnyba.

"Prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo š. m. kovo 27 dieną nuosprendyje išdėstytus motyvus, su jais nesutinka ir mano, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį", — teigiama pranešime.

Prokurorų nuomone, teisėjų kolegija, skirdama bausmes septyniems nuteistiesiems, neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Netinkamos bausmės už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus paskirtos ir tiems nuteistiesiems, kuriems teismas, pritaikęs Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnę bausmę, negu įstatymo sankcijoje už tam tikrą nusikaltimą numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Be to anot prokurorų, Vilniaus apygardos teismas, nurodęs, kad ieškinys šioje byloje negali būti sprendžiamas, nes "šioje byloje kaltinimai dėl turto sunaikinimo ir/ar sugadinimo bei turto iš užgrobtų patalpų pagrobimo kaltinamiesiems nepareikšti", šioje byloje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Su tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, t. y. žalos Lietuvos valstybei, išsprendimu Generalinė prokuratūra nesutinka.

"Civilinis ieškinys buvo pareikštas ne dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, ką nuosprendyje nurodė teismas, o dėl neteisėtų kariškių veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių — žmonių nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo", — teigiama prokuratūros pranešime.

Primenama, kad dėl to buvo mokamos kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 3-38 "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių", kuriuose numatytos išmokos bei kompensacijos žuvusiųjų šeimų nariams, laisvės gynėjams.

Sausio 13-osios bylos nuosprendis

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus  nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
49
Tegai:
Generalinė prokuratūra, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Juristas: Lietuva neišduos Rusijai "Sausio 13-osios bylos" teisėjų
Ivanovo advokatė pateikė apeliacinį skundą "Sausio 13-osios byloje"
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Svetlana Tichanovskaja susitiko su ES ministrais, 2020.09.21

Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais

(atnaujinta 15:34 2020.09.21)
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus jau ne kartą buvo susitikusi su Europos ir net Amerikos politikais

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius papasakojo apie buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimą su ES šalių užsienio reikalų ministrais.

"Šį rytą ES šalių ministrai susitiko su Baltarusijos nacionaline vadove Svetlana Tichanovskaja. Ji labai aiškiai išreiškė savo prašymą paremti baltarusius, kurie reikalauja laisvų rinkimų, taip pat išlaisvinti politinius kalinius, palaikyti pilietinę visuomenę ir taikyti sankcijas tiems, kurie dalyvauja protestų malšinime", — rašė Twitter'yje Linkevičius.

Pirmadienį Lietuvos ministras yra Briuselyje, kur atvyko dalyvauti ES Tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrų lygiu.

Be to, anksčiau Linkevičius teigė, kad Europos Sąjunga turėtų padėti Baltarusijos "nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms" ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) bei reikalauti iš Rusijos "nesikišti į respublikos reikalus".

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Tegai:
Baltarusija, ES, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM vadovybė iš visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Vakcina nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąsias gripo vakcinos siuntas

(atnaujinta 15:10 2020.09.21)
Rengiantis ateinančiam gripo sezonui nupirkta kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Į Lietuvos gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos, rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

Šią savaitę bus paskirstyta trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių (maždaug 80 tūkst.), įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių — 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.

PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, gripas
Dar šia tema
Virusologas įvertino vakcinos nuo gripo ir koronaviruso kombinacijos idėją
SAM: pritrūkus nemokamų gripo vakcinų — papildoma kompensacija rizikos grupės žmonėms