Petro Porošenko, archyvinė nuotrauka

Porošenko rusofobiją pavertė valstybės politika

49
(atnaujinta 11:43 2019.04.17)
Per visą prezidentavimo laikotarpį Porošenko ne kartą visiems laikams atsisveikino su Rusija, o santykiai tarp valstybių dėl Kijevo pozicijos pasiekė bedugnės kraštą

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Ukrainos opozicijos platformos politinės tarybos vadovas Viktoras Medvedčukas interviu Financial Times sakė, kad per penkerius vadovavimo metus Ukrainos prezidentas Petro Porošenko pavertė rusofobiją valstybės politika.

"Per pastaruosius penkerius metus Porošenko rusofobiją ir antirusišką isteriją pavertė valstybės politika", — sakė jis.

Per visą prezidentavimo laikotarpį Porošenko ne kartą visiems laikams atsisveikino su Rusija, o santykiai tarp valstybių dėl Kijevo pozicijos pasiekė bedugnės kraštą. Vien 2018 metais Ukrainos valdžios institucijos priėmė keletą sprendimų, kuriais siekiama pabloginti santykius su Rusijos Federacija. Visų pirma, Kijevas nusprendė neatnaujinti draugystės sutarties su Rusijos Federacija ir pradėjo išėjimo iš NVS procedūrą.

Ukrainos valdžios institucijos taikė sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, apribojo Rusijos žiniasklaidos darbą šalyje, o Aukščiausioji Rada pripažino Rusiją kaip "šalį-agresorę". Porošenko reguliariai kaltina Maskvą kišimusi į Ukrainos reikalus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad ji nėra Donbaso konflikto šalis ir yra suinteresuota, kad Ukraina įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Porošenko taip pat pasisako už rusų kalbos apribojimą Ukrainoje. 2018 metų vasario mėnesį šalies Konstitucinis Teismas paskelbė Kalbos politikos pagrindų įstatymą, kuris numato galimybę rusų kalbą vartoti kaip regioninę kalbą 13 iš 27 šalies regionų, nekonstituciniu. Tuo tarpu, pasak apklausų, trečdalis Ukrainos gyventojų pasisako už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas valstybinės kalbos statusas.

49
Tegai:
Kijevas, Rusija, Petro Porošenka
Dar šia tema
Kijevo gyventojai atskleidė, kaip reagavo į Porošenko plakatus su Putinu
"Nervinio priepuolio požymiai": Puškovas įvertino Porošenko rinkiminius pažadus
Porošenko surengė "debatus" pats su savimi
"Pagrindinis šalies klounas": internete išjuoktas sušokęs Porošenko
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vakcinos nuo COVID-19 tyrimai

Rusijoje prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo COVID-19 tyrimų etapas

Kitą savaitę pirmąją savanorių grupę, kuri testavo vakciną, atlikus kontrolinius testus išrašys ir jie grįš į tarnybos vietas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo koronaviruso tyrimų, kuriuos kartu vykdo Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centru "Gamalei" ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija, etapas, pranešė ministerijoje.

Vakcinų bandymai prasidėjo birželio 18 dieną. Vienas vakcinos komponentas buvo suleistas devyniems eksperimento dalyviams, kitiems devyniems — antras. Birželio 23 dieną vakcina buvo suleista dar dvidešimčiai savanorių. Ši eksperimento dalyvių grupė vaistą gaus palaikomąja (busterine) doze — per tris savaites jiems pagal gautus rodiklius bus įvestas antrasis komponentas. 

"Rusijos gynybos ministerija kartu su Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centru "Gamalei" pradėjo paskutinę klinikinių vakcinos nuo koronaviruso tyrimų stadiją", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Patikslinama, kad liepos 15 dieną pirmoji savanorių grupė, testuojanti vakciną, atlikus kontrolinius testus, bus išrašyta, jie grįš į tarnybos vietas. Dabar jų būklė yra gera, "skundų dėl savijautos, nepageidaujamos reakcijos ar nepageidaujami reiškiniai nepastebimi", — praneša Rusijos gynybos ministerija.

"Pirmadienį, liepos 13 dieną, antrajai grupei savanorių, atliekančių vakcinos efektyvumo ir imunogeniškumo tyrimą, bus suleistas antrasis koronaviruso vakcinos komponentas. Busterinė vakcinacijos schema, numatyta antrajai savanorių grupei, leis sustiprinti imuninę sistemą ir pailginti jo trukmę", — rašoma pranešime.

Anot ministerijos, tyrimo metu gauti duomenys "liudija apie pirmosios ir antrosios savanorių grupių imuninės reakcijos į vakcinos nuo COVID-19 formavimąsi".

Gynybos ministerija taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame anesteziologas-reanimatorius Olegas Čichliajevas pasakoja apie pirmosios savanorių grupės būklę.

"Pirminiais duomenimis, pas juos susikūrė antikūniai, ką patvirtino humoralinio ir ląstelinio imuniteto tyrimų rezultatai, kurie iš pas juos imami reguliariai", — sakė jis.

Anot jo, antrajai grupei numatyta busterinė vaisto skyrimo sistema, "pirmasis etapas jau baigtas, vakcina jau įvesta, antikūnai taip pat kuriami".

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
RF Gynybos ministerija papasakojo apie savanorius, testuojančius vakciną nuo COVID-19
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19